Primorės srovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Primorės srovė – Nr. 8

Primorės srovė (rus. Приморское течение), Limano srovė (rus. Лиманское течение)[1], Šrenko srovė (rus. течение Шренка)[2]) – šalta jūrų srovė Japonijos jūroje.

Hidrografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Primorės srovė prasideda Totorių sąsiauryje ir teka iš šiaurės į pietus palei rytinį Primorės krašto krantą.[3][4]. Srovės vandenys šalti, didesnio tankio, Totorių sąsiauryje smarkiai pagėlinti Amūro vandenų. Ties Povorotno kyšuliu srovė šakojasi, ir galingesnė šaka suka į atvirą jūrą, o antroji šaka susilieja su Šiaurės Korėjos srove ir teka link Korėjos krantų.

Primorės ir Cusimos srovės sudaro Japonijos jūros cirkuliacinę sistemą, nukreiptą prieš laikrodžio rodyklę.

Primorės srovės greitis – apie 1 km/val., vietomis – 2–2,5 km/val. Srovės plotis maždaug 100 km, tekančio vandens sluoksnio storis – 50 metrų.

Primorės srovė smarkiai veikia Primorės krašto klimatą. Dėl jos vasara Rytų Primorėje vėsesnė, o žiema, atvirkščiai, šiltesnė nei kitose Primorės vietose. Srovė taip pat sukelia pakrantėje tirštus vasaros rūkus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]