Priešpilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Rotesėjaus pilis (Rothesay Castle) Vakarų Škotijoje. Centre matyti XVI a. priešpilis, iš kurio per gynybinį griovį eina tiltas.

Priešpilis (angl. fore-work, vok. Warte (Außenwerk), rus. форбург) – viduramžių pilies komplekso dalis, už pilies ribų atitverta įtvirtinta teritorija. Primena papilį, tačiau priešpilis yra grynai gynybinis darinys (o papilys – gyvenama įtvirtinta dalis). Tokie priešpiliai būdingi medinėms pilims. Vėliau daugelyje pilių priešpiliai buvo apgyvendinti ir tapo papiliais, o dar vėliau – tiesiog apie pilį susidariusio miesto dalimi.

Priešpilį paprastai įrengdavo silpniausioje pusėje, tai būdavo gynybai skirta piliakalnio aikštelės dalis (kartais – net gretimas artimas piliakalnis). Maždaug 6 % Lietuvos vėlyvųjų piliakalnių turėjo priešpilius. Paprastai būdavo vienas priešpilis, nuo pagrindinės pilies atskirtas grioviu ir/ar pylimu. Lietuvoje būdingesni piliakalniai su pylimu atskirtais priešpiliais. Retkarčiais pasitaiko piliakalnių, kurie kažkada turėjo du priešpilius (pvz., Kernavė, Medvėgalis). Atskiroje kalvoje įrengtas priešpilis neretai laikomas atskiru piliakalniu. Pvz., Kernavėje Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas yra pagrindinio piliakalnio (Aukuro Kalno) priešpiliai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zabiela G. (1995) Lietuvos medinės pilys. 335 psl.