Prancūzijos imperatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Prancūzijos imperatorius (pranc. Empereur des Français) – Prancūzijos vadovo titulas, naudotas Bonapartų. Pirmuoju imperatoriumi 1804 m. gegužės 18 d. Prancūzijos Senate buvo išrinktas Napoleonas Bonapartas. 1804 m. gruodžio 2 d. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje jis karūnuotas Napoleonu I. Titulas pabrėžė, kad imperatorių „valdo“ Prancūzijos žmonės. Titulas buvo sukurtas išsaugoti Prancūzijos Respublikos įvaizdį ir parodyti, kad po Prancūzijos revoliucijos panaikinta feodalinė sistema, ir kad Prancūzijos imperatorius turi tokias pat teises kaip ir Prancūzijos žmonės. 1809 m. sausio 1 d. valstybė oficialiai pradėta vadinti Prancūzijos imperija.

Prancūzijos imperatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]