Prancūzijos Respublikos valstybės tarnyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear app logout.png  Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką.

Prancūzijos Respublikos valstybės tarnyba

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. vid. Prancūzijai galutinai susivienijus, municipalinės laisvės buvo panaikintos, o valstybės tarnyba tapo centralizuotų įsakymų vykdytoja. 1798 metais buvo panaikintos visos feodalinės privilegijos valstybės tarnyboje. Napoleono valdymo laikais daug biurokratinio valdymo elementų buvo perkelta iš kariuomenės ir bažnyčios. Jo imperijos laikotarpiu buvo sukurtos pagrindinės Prancūzijos valstybės institucijos ir valstybės tarnybos tradicijos. Imperatoriaus įsakymu buvo įsteigta aukštoji politechnikos mokykla (L‘ École Polytechnique), ir ji tapo daugeliui metų svarbiausia valstybės tarnautojų lavinimo įstaiga. XIX a. pab. buvo įvestos tvirtesnės valstybės tarnautojų garantijos. Dalis visuomenės ėmė veržtis dirbti į valstybės tarnybą trokšdama stabilumo, senatvės pensijos ir kitokių socialinių privilegijų bei garantijų. XIX amžiuje konkurso į valstybės tarnybą egzaminuose priėmimo komisija labai daug dėmesio kreipė į bendrą kandidato kultūrą ir erudiciją, lotynų kalbos mokėjimą. Pamažu „didžiųjų korpusų“ valstybės tarnautojai tapo atskiru luomu Prancūzijos socialiniame gyvenime. Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijoje buvo įvestos keturios valstybės tarnautojų klasės A,B,C,D.

Valstybės tarnyba šiandien[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijoje valstybės tarnautoju negali būti asmuo, neturintis šalies pilietybės, pilietinių teisių ir jei jo veikla neatitinka visuotinai pripažintų moralės normų.

Valstybės tarnybos ir tarnautojų skirstymas

Prancūzijos valstybės tarnyba suskirstyta į korpusus, o šie skirstomi į pakopas, turinčius laipsnius arba klases. Kiekviena pakopa atitinka tam tikrą indeksą pagal kurį nustatomas bazinis darbo užmokestis, vadinamas indeksiniu mokesčiu. Be klasių dar yra ir rangai. Kiekvienas rangas skirstomas į pakopas. Valstybės tarnautojas daro karjerą kildamas pagal pakopas, o toliau pagal rangus. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojams taikomą statusą, pagal įgyjamą laipsnį tarnautojai grupuojami į korpusus.

Valstybės tarnautojų socialinės garantijos

Prancūzijos valstybės tarnautojams suteikiamos tėvystės atostogos, skirtos auginti savo ar įsivaikintą vaiką. Tokiu atveju, valstybės tarnautojas netenka teisių į pensiją, jo galimas darbo užmokesčio pakėlimo lygis sumažinamas perpus. Taip pat, suteikiamos vaiko slaugos atostogos: iš pradžių – 4 mėn. o vėliau jos gali būti du kartus pratęstos, neviršijant vienerių metų laikotarpio .

Valstybės tarnautojų teisės ir apribojimai

Valstybės tarnautojai Prancūzijoje turi teisę priklausyti profsąjungoms ir turi teisę streikuoti. Savo pareigoms privaloma skirti visą darbo laiką. Tarnautojams draudžiama eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje. Pavaldumo sistema yra hierarchinė Valstybės tarnautojai turi daug politinių teisių. Valstybės tarnautojų asmeninėse bylose negali būti net užuominos apie jo politines ar religines pažiūras.

Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai

Valstybės tarnautojai, užimantys politinio pasitikėjimo tarnautojo pareigas, gali naudotis visomis valstybės tarnautojo privilegijomis, bet nėra susiję su hierarchine viešojo administravimo sistema. Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai realiai daro įtaką visam politiniam sprendimų įgyvendinimo procesui. Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai (direktoriai ir ministrų kabineto nariai, administracinių departamentų direktoriai, generalinių komisarų ir generalinių departamentų sekretoriai) skiriami į pareigas remiantis vyriausybės sprendimais ir konkrečių ministrų įsakymais. Šie tarnautojai atsistatydina kartu su vyriausybe.

Administracinė teisė Prancūzijoje

Prancūzija yra pirmoji šalis vakaruose tvirtinusi administracinę teisę. Tai įvyko 1953 – 1963 metų laikotarpiu. Aukščiausia administracinės teisės grandis Prancūzijoje yra valstybės taryba. Jai vadovauja ministras pirmininkas, o pavaduotojas yra teisingumo ministras. Ši taryba reguliuoja administracinę vaiklą, pavyzdžiui, ji gali nuspręsti, kad reikia įgyvendinti viešojo sektoriaus reformas. Valstybės tarnybos teisminė galia pasireiškia tuo, kad ji peržiūri valstybės tarnautojų bylas, kaip pirmos instancijos teismas ir jos sprendimas yra neapskundžiamas.


Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės tarnautojų klasės

Valstybės tarnautojai skirstomi į A, B, C, D klases. A klasės tarnautojų išimtinė teisė – rengti sprendimus ir įsakymus ; B klasės valstybės tarnautojai įgyvendina A klasės tarnautojų parengtus sprendimus ; C klasės tarnautojai atlieka specialias užduotis ; D klasės tarnautojai yra paprasti techninių užduočių vykdytojai. Kiekviena klasė turi turėti atitinkamą išsilavinimą. Konkursiniai egzaminai ir testai į A klasės pareigybes leidžia patikrinti bendras ir technines žinias, pretendento intelektą, charakterio savybes. A klasės pareigybėms užimti būtina turėti aukštojo mokslo diplomą. Norint užimti B klasės pareigas, reikia mokėti vertinti pavaldinius. Konkursiniai egzaminai yra techninio pobūdžio, reikalaujama tik aukštesnio bendrojo lavinimo žinių. Konkursai į C klasės valstybės tarnybos vietas siejami su geru techninių užduočių atlikimu, asmeninės iniciatyvos čia nereikalaujama. Norintiems eiti į D klasės pareigas nebūtina turėti profesinės kvalifikacijos, laikomi vidurinės mokyklos žinių lygio egzaminai. Konkursas vyksta raštu ir žodžiu.

Konkursai į valstybės tarnybą

Prancūzijos valstybės tarnyboje rengiami 2 tipų konkursai: išoriniai ir vidiniai. Išoriniuose konkursuose renkami nauji tarnautojai. Vidiniai konkursai leidžia tarnautojams kilti karjeros laiptais. Vieni svarbiausių konkurso kriterijų yra bendra pretendento erudicija, jo elegancija. Pagal valstybės tarnautojų statusą Prancūzijoje galima kilti hierarchinės piramidės karjeros laiptais. Karjera ir atlyginimas priklauso nuo darbo stažo. Pakėlimas pagal pareigas gali būti dvejopas: pirma, pagal pasirinkimą, kada tarnautojas įrašomas į kasmetinę kandidatų į aukštesnes pareigas eilę; antrasis būdas – pagal kandidato profesionalumo atranką laikant specialų egzaminą.

ENA mokykla

ENA (L‘Ecole Nacional d‘Administracion) - tai elitinė aukštoji mokykla, įkurta 1945 m. Į ją priimami asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą, ne vyresni nei 26 metai, valstybės tarnautojai – ne vyresni nei 30 metų amžiaus, turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą valstybės tarnyboje. ENA rengia ir valstybės tarnautojų tęstinį mokymą, paprastai trunkantį dvi dienas. Pastaraisiais metais viena iš pagrindinių ENA funkcijų tampa tarptautinis bendradarbiavimas viešojo administravimo srityje.


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1. Lietuvos teisės universitetas. Užsienio šalių konstitucijos. Vilnius 2004.

2. Mykolo Romerio universitetas. Aleksandras Minkevičius, Vainius Smalskys Valstybės tarnyba užsienio šalyse: raida ir tendencijos. Vilnius 2008.

3. Государственное и муниципальное управление : учебное пособие / И. А. Василенко, Ирина Алексеевна, Москва : Гардарики, 2005.