Povandeninis kanjonas
Povandeninis kanjonas – siauras, gilus, stačiašlaitis slėnis jūros ar vandenyno dugne, besitęsiantis nuo kranto per visą šelfą iki žemyninio šlaito ir abisalinių lygumų. Savo išvaizda primena sausumoje upių sudarytus kanjonus.
Povandeniniai kanjonai susidarę tektoniniuose lūžiuose, kai kurie iš jų yra povandeninės upių slėnių tąsos (Hadsono, Indo, Kongo; atsidūrę po vandeniu dėl tektonių judesių ir vandens lygio kilimo), kiti su upėmis nesusiję. Povandeninių kanjonų kilmė susijusi su pirminėmis tektoninių lūžių arba grabenų vietomis, susiformuoja dėl gravitacinių procesų (nuošliaužų, nuogriuvų, įvairios kilmės suspensinių srautų ir turbiditų) veiklos.[1]
Povandeninis kanjonas netapus giliavandenėms įduboms, kurios susidariusios tektoninių lūžių vietose. Povandeninių kanjonų yra prie visų žemyninių šlaitų, taip pat prie kai kurių salų ir salynų.[2]
Giliausiu laikomas Didysis Bahamų kanjonas, kurio šlaitų aukštis siekia beveik 5 km. Dauguma povandeninių kanjonų nėra ilgi (~50 km), bet keletas siekia daugiau nei 320 km ilgį. Būdingas plotis siekia kelis kilometrus, tačiau Didysis Bahamų kanjonas savo plačiausioje vietoje yra 37 km pločio.[2]
Per povandeninius kanjonus žemyninės nuosėdos patenka į jūros gelmes. Dalis į Atlanto vandenyną įtekančių upių leidžiasi tiesiai į šiuos kanjonus.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Donatas Pupienis. povandeninis kanjonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Submarine canyon. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.