Potrauminio streso sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Potrauminis streso sutrikimas)
Dalyvavimas karo veiksmuose – viena iš PTSS priežasčių

Potrauminio streso sutrikimas (santr. PTSS; angl. post-traumatic stress disorder; PTSD) – emocinis nerimo sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę traumą.[1][2]

Gali pasireikšti kaip viena iš galimų reakcijų į, pvz., fizinį smurtą, išprievartavimą, karą, automobilių avarijas, visų rūšių katastrofas ir kt.[3] Šį sutrikimą sukeliantys streso veiksniai yra susiję su intensyvia baime (dažniausiai – mirties baime), siaubu ir beviltiškumu. Būdingas požymis – pasikartojantys trauminiai efektai, silpnėjanti reakcija į dirgiklį.[3] Kenčiantiems nuo PTSS sunku sutelkti dėmesį, sutrinka atmintis, miegas, perdėtas dirglumas, vystosi psichologinė amnezija, emocinis bukumas, pastebimi somatiniai sutrikimai.[3] Sergantiems PTSS būdinga psichozė, depresija, panikos sutrikimai.[4][3] Jie dažnai kenčia nuo alkoholizmo.[5] Toks asmuo gali būti linkęs į savižudybę, užsiimti savižala.[6]

Potrauminio streso sutrikimą reguliuoja centrinės nervų sistemos struktūros, esančios giliai smegenų kamiene. PTSS metu pokyčiai fiksuojami trimis lygiais: žievėje, požievio branduoliuose ir kamiene. Blogiausia, kai pažeidžiamas kamienas: sutrinka jaudinimo – slopinimo procesai ir psichika. Šio sutrikimo pagrindiniai bruožai – po psichologinių stresų prasidedantys charakterio bruožai.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th leid.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing. pp. 271–80. ISBN 978-0-89042-555-8.
  2. Potrauminio streso sutrikimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 „Post-traumatic stress disorder (PTSD)“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2019-10-08.
  4. O'Donnell ML, Creamer M, Bryant RA, Schnyder U, Shalev A (July 2003). „Posttraumatic disorders following injury: an empirical and methodological review“. Clinical Psychology Review. 23 (4): 587–603. doi:10.1016/S0272-7358(03)00036-9. PMID 12788111.
  5. Maxmen JS, Ward NG (2002). Psychotropic drugs: fast facts (3rd leid.). New York: W. W. Norton. p. 348. ISBN 978-0-393-70301-6.
  6. Panagioti M, Gooding PA, Triantafyllou K, Tarrier N (April 2015). „Suicidality and posttraumatic stress disorder (PTSD) in adolescents: a systematic review and meta-analysis“. Social Psychiatry and Psychiatric Epidemiology. 50 (4): 525–37. doi:10.1007/s00127-014-0978-x. PMID 25398198. S2CID 23314414.