Posmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Posmas (strofa) – pagrindinis eiliuotos kalbos vienetų – eilučių – derinys, pasižymintis intonacine vienove ir sistemiškai pasikartojantis kūrinyje.

Būna užbaigtas ne tik intonaciniu, bet ir sintaksiniu bei semantiniu atžvilgiu. Posmų būna rimuotų ir nerimuotų. Pagal eilučių skaičių skiriami dvieiliai (distichas), trieiliai (tercetas, tercina), ketureiliai (katrenas), penkiaeiliai, šešiaeiliai, septyneiliai, aštuoneiliai posmai. Eilutės posme rimuojamos gretutiniu (aa), kryžminiu (abab), gaubiamuoju (abba) ir kitais būdais (pavyzdžiui, aabccb). Kartais eilėraštį sudaro vienas sudėtingas posmas (trioletas) arba pastovus kelių posmų derinys (sonetas, rondo). Šiuolaikinėje poezijoje posmai dažnai grafiškai transformuojami – ketureiliai paverčiami šešiaeiliais, aštuoneiliais. Posmus (strofas) turintys tekstai vadinami strofiniais, neturintys – astrofiniais.