Trioletas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Trioletas – labai griežtos sandaros posmas, lyrikos žanras. Jį sudaro aštuonios eilutės, pirmoji eilutė būtinai sutampa su ketvirtąja ir septintąja, o antroji – su aštuntąja. Be to, trioletuose esti tik du rimai. Eilutės dažniausiai jambinės. Susiklostė XV a. prancūzų poezijoje iš rondo, dėl to kartais trioletas laikomas rondo rūšimi.

Iš lietuvių poetų, mėgusių rašyti trioletus, paminėti Stasys Anglickis, Kazys Binkis, Liudas Gira, Kostas Kubilinskas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. trioletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015