Polineuritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Polineuritas (iš poli... ir gr. neuron – nervas) – daugelio periferinių nervų uždegimas. Polineuritą sukelia infekcinė liga (pvz., bruceliozė, sifilis), medžiagų apykaitos sutrikimas, apsinuodijimas švinu, vaistais, alkoholiu, avitaminozė.

Dažniausiai pažeidžiami simetriški abiejų kojų ir rankų nervai.

Svarbiausi polineurito požymiai: rankų, kojų ir nugaros skausmai, jutimo susilpnėjimas, galūnių periferinės parezės ir paralyžiai, kraujotakos ir audinių trofikos sutrikimai. Polineuritas gali trukti keletą mėnesių, kartais ir kelerius metus; persirgus neretai pasitaiko liekamųjų reiškinių.

Liga gydoma skausmo raminamaisiais ir kitokiais vaistais, fizioterapijos priemonėmis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Polineuritas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 90 psl.