Bruceliozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Brucella melitensis paplitimas Europoje 2006 m. antrajame pusmetyje.

██ atvejai nežinomi

██ 2006 m. antrajame pusmetyje nebuvo stebėta

██ liga stebėta

██ stebėtas ligos plitimas (infekcija)

██ nėra informacijos

Bruceliozė – užkrečiamoji naminių gyvulių liga, kurią sukelia Brucella šeimos bakterijos. Jos paprastai užkrečia konkrečių rūšių gyvūnus, nors dauguma Brucella rūšių gali užkrėsti ir kitų rūšių gyvūnus.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši liga paveikia galvijus, kiaules, avis ir ožkas, kupranugarius, arklius ir šunis. Ja taip pat gali užsikrėsti ir kiti atrajotojai, kai kurie jūriniai žinduoliai ir žmonės. Ligai yra būdingi gyvūnų išsimetimai arba vislumo sutrikimas. Nors gyvūnai paprastai išgyja ir po pirminio išsimetimo vėliau gali atsivesti gyvų jauniklių, bet po ligos jie gali ir toliau skleisti bakterijas.

Bruceliozė paprastai plinta, kai gyvūnas išsimeta arba atsiveda jauniklį. Užsikrėtusiam gyvūnui atsivedant jauniklį, išsiskiriančiuose skysčiuose nustatoma daug bakterijų. Bakterijos taip pat dauginasi tešmenyje ir užkrečia pieną. Liga taip pat gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmą per odos įpjovimus arba gleivines. Liga serga ir laukiniai gyvūnai, kurie gali ir vėl užkrėsti naminius, todėl visiškai išnaikinti ją sunku.

Ligos forma paprastai lengva, ir užsikrėtusiam gyvūnui iki išsimetimo pasireiškia nedaug požymių. Užsikrėtusiems patinams gali sutinti sėklidės, o retkarčiais bakterijos telkiasi sąnariuose ir sukelia artritą. Arkliams ji sukelia vadinamąjį pūlingą gogo pažeidimą arba abscesą ant pakaušio, kaklo ar nugaros patinimą. Ligą galima įtarti pagal klinikinius požymius, pvz., išsimetimą, tačiau ji patvirtinama serologiniais tyrimais, paskui – nustatytais laboratoriniais tyrimais bakterijoms izoliuoti ir nustatyti.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liga labiausiai paplitusi Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione, Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Kinijoje, Indijoje, Peru ir Meksikoje. Pastaruoju laiku ligos atvejų labiausiai daugėja Centrinės ir Pietvakarių Azijos šalyse. Keliose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse, Kanadoje, Japonijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kaip manoma, šios ligos sukėlėjo nėra.

Prevencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikrinimui galima naudoti priežiūrą, įskaitant serologinius tyrimus, taip pat pieno tyrimus, pvz., pieno žiedo tyrimus. Jie yra svarbūs per ligos naikinimo kampanijas. Endeminiuose rajonuose infekcijos paplitimui mažinti dažnai naudojama vakcinacija.

Žmonių bruceliozės sėkmingiausiai išvengiama kontroliuojant gyvūnų infekciją. Svarbus būdas sumažinti žmonių užsikrėtimo mastą yra užkrėstų gyvūnų pieno pasterizavimas.