Bruceliozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Brucella melitensis paplitimas Europoje 2006 m antrąjame pusmetyje.

██ atvejai nežinomi

██ 2006 m. antrajame pusmetyje nebuvo stebėta

██ liga stebėta

██ stebėtas ligos plitimas (infekcija)

██ nėra informacijos

Bruceliozė – didelį ekonominį poveikį daranti užkrečiamoji naminių gyvulių liga. Ligą sukelia Brucella šeimos bakterijos, kurios paprastai užkrečia konkrečių rūšių gyvūnus, nors dauguma Brucella rūšių gali užkrėsti ir kitų rūšių gyvūnus.

Ši liga paveikia galvijus, kiaules, avis ir ožkas, kupranugarius, arklius ir šunis. Ja taip pat gali užsikrėsti ir kiti atrajotojai, kai kurie jūriniai žinduoliai ir žmonės. Ligai yra būdingi gyvūnų išsimetimai arba vislumo sutrikimas. Nors gyvūnai paprastai išgyja ir po pirminio išsimetimo vėliau gali atsivesti gyvų jauniklių, bet po ligos jie gali ir toliau skleisti bakterijas.

Liga labiausiai paplitusi Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione, Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Kinijoje, Indijoje, Peru ir Meksikoje. Pastaruoju laiku ligos atvejų labiausiai daugėja Centrinės ir Pietvakarių Azijos šalyse. Keliose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse, Kanadoje, Japonijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kaip manoma, šios ligos sukėlėjo nėra.

Bruceliozė paprastai plinta, kai gyvūnas išsimeta arba atsiveda jauniklį. Užsikrėtusiam gyvūnui atsivedant jauniklį išsiskiriančiuose skysčiuose nustatoma daug bakterijų. Bakterijos taip pat dauginasi tešmenyje ir užkrečia pieną. Liga taip pat gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmą per odos įpjovimus arba gleivines. Liga serga ir laukiniai gyvūnai, kurie gali ir vėl užkrėsti naminius, todėl visiškai išnaikinti ją sunku.

Ligos forma paprastai lengva, ir užsikrėtusiam gyvūnui iki išsimetimo pasireiškia nedaug požymių. Užsikrėtusiems patinams gali sutinti sėklidės, o retkarčiais bakterijos telkiasi sąnariuose ir sukelia artritą. Arkliams ji sukelia vadinamąją pūlingą gogo pažeidimą arba abcesą ant pakaušio, kaklo ar nugaros patinimą. Ligą galima įtarti pagal klinikinius požymius, pvz., išsimetimą, tačiau ji patvirtinama serologiniais tyrimais, paskui – nustatytais laboratorinais tyrimais bakterijoms izoliuoti ir nustatyti.

Tikrinimui galima naudoti priežiūrą, įskaitant serologinius tyrimus, taip pat pieno tyrimus, pvz., pieno žiedo tyrimus, ir jie yra itin svarbūs per ligos naikinimo kampanijas. endeminiuose rajonuose infekcijos paplitimo mažinimui dažnai naudojama vakcinacija.

Žmonių bruceliozės sėkmingiausiai išvengiama kontroliuojant gyvūnų infekciją. Svarbus būdas sumažinti žmonių užsikrėtimo mastą būtų užkrėstų gyvūnų pieno pasterizavimas.