Pereiti prie turinio

Poliaminai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Putrescinas
Kadaverinas
Spermidinas

Poliaminai – organiniai junginiai, turintys dvi ar daugiau pirminių amino grupių –NH2. Poliaminai atlieka svarbų vaidmenį ląstelėje. Jie taip pat naudojami chemijos pramonėje: etileno diaminas H2N–CH2–CH2–NH2, 1,3-diaminopropanas H2N–(CH2)3–NH2, ir heksametildiaminas H2N–(CH2)6–NH2. Eukariotų ir Prokariotų ląstelėse putrescinas H2N–(CH2)4–NH2, kadaverinas H2N–(CH2)5–NH2, spermidine H2N–(CH2)4–NH–(CH2)3–NH2, and spermine H2N–(CH2)3–NH–(CH2)4–NH–(CH2)3–NH2 yra glaudžiai susiję su Met apykaitos ciklu. Piktybinėje ląstelėje poliaminų pagausėjimas siejamas su auglio progresavimu ir invazyvumu, kadangi jų kiekis koreliuoja su proteazių sintezės apimtimis [1].

Žinomi ir poliaminų vediniai – tetraetilmetildiaminas, (C2H5)2N–CH2–N(C2H5)2.[2]

Cyklenas yra pagrindinis ciklinių poliaminų klasės atstovas. Polietileno aminas yra polimeras sudarytas iš aziridino monomero.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinoma, kad poliaminai yra sintetinami ląstelėse stipriai reguliuojamuose apykaitos takuose, tačiau jų funkcija nėra visiškai aiški. Jie prisiriša prie DNR ir svarbūs histonų struktūrai. Transliacijos metu jie veikia kaip programuotos ribosomų formos pokyčių promotoriai.[3] Sustabdžius poliaminų sintezę, sustoja arba sutrikdomas ir ląstelės augimas. Tai poliaminus daro ir terapiniu taikiniu.[4]

Poliaminai, taip pat, yra svarbūs daugybės jonų kanalų reguliatoriai, veikiantys NMDA receptorius ir AMPA receptorius. Jie blokuoja sodos kanalą taip saugodami ląstelės energiją K+ pavidale.

Poliaminai gali didinti ir smegenų-kraujo barjero pralaidumą[5].

Jie moduliuoja ir augalų senėjimą, todėl yra laikomi ir augalų hormonais.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Soda K. (2011 m. lapkričio mėn.). „The mechanisms by which polyamines accelerate tumor spread“. J Exp Clin Cancer Res. 25 (3): 291–9. PMID 21988863.
  2. Lawrence, Stephen A. (2004). Amines: synthesis, properties and applications. Cambridge University Press. p. 64. ISBN 978-0-521-78284-5.
  3. Rato C, Amirova S.R, Bates D.G, Stansfield I, Wallace H.M (2011 m. birželio mėn.). „Translational recoding as a feedback controller: systems approaches reveal polyamine-specific effects on the antizyme ribosomal frameshift“. Nucleic Acid Res. 39 (11): 4587–4597. doi:10.1093/nar/gkq1349. PMC 3113565. PMID 21303766.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  4. Wang C; Delcros JG; Cannon L; et al. (2003 m. lapkričio mėn.). „Defining the molecular requirements for the selective delivery of polyamine conjugates into cells containing active polyamine transporters“. J. Med. Chem. 46 (24): 5129–38. doi:10.1021/jm030223a. PMID 14613316.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
  5. Zhang L, Lee HK, Pruess TH, White HS, Bulaj G (2009 m. kovo mėn.). „Synthesis and applications of polyamine amino acid residues: improving the bioactivity of an analgesic neuropeptide, neurotensin“. J. Med. Chem. 52 (6): 1514–7. doi:10.1021/jm801481y. PMC 2694617. PMID 19236044.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  6. Pandey S, Ranade SA, Nagar PK, Kumar N (2000 m. rugsėjo mėn.). „Role of polyamines and ethylene as modulators of plant senescence“. J. Biosci. 25 (3): 291–9. doi:10.1007/BF02703938. PMID 11022232.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)[neveikianti nuoroda]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]