Plokščiapėdystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Deformuota pėda

Plokščiapėdystė (pes planovalgus) – pėdos deformacija. Išorinis jos kraštas būna pakilęs, o vidinis kraštas ir skliautas nusileidęs.

Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko labai retai. Įgyta plokščiapėdystė gali būti statinė (susidaro dėl silpnų blauzdos ir pėdos raumenų, kaulų suminkštėjimo, organizmo nusilpimo (ją dažniausiai įgyja stovimo darbo žmonės – kirpėjai, pardavėjai), trauminė (po kulkšnių lūžio, jei jos pakankamai ilgai būna imobilizuotos), rachitinė (po rachito), paralitinė (po poliomielito). Plokščiapėdystė vystosi lėtai. Kojos greitai pavargsta; vaikštant, ypač ilgai stovint, skauda pėdas. Laikui bėgant pėdos vis labiau deformuojasi.

Plokščiapėdystė gali būti gydoma gimnastika, masažu, kartais operacija; į batus dedamas specialus dėklas – supinatorius, nešiojama ortopedinė avalynė. Plokščiapėdystės profilaktikai svarbu tinkama avalynė, sistemingas kojų raumenų stiprinimas.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Plokščiapėdystė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 60 psl.