Pereiti prie turinio

Pliuralizmas (filosofija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pliuralizmas (lot. pluralis – dauginis) – filosofinė koncepcija, kuri teigia, kad visa esamybė yra sudaryta iš daugybės lygiareikšmių izoliuotų skirtingos kilmės pradų. Monizmo priešybė. Viena iš pliuralizmo formų yra dualizmas.

Klasikinis pliuralizmo atvejis – G. Leibnico monadologijos teorija. Polinkis į pliuralizmą būdingas šiuolaikiniam idealizmui (pragmatizmui, neopozityvizmui, egzistencializmui).

Pirmasis pliuralizmo terminą 1712 m. pavartojo K. Volfas.[1]

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. PliuralizmasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 60 psl.