Pirva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pirva (Pirwa-, Perwa-, Pirua-) – indoeuropietiškos kilmės senovės hetitų dievybė. Patenka į senųjų Hetitų karalystės sostinių (Kanešo ir Hatušo) valdovų panteonus.

Vienas iš ankstyviausių tekstų, mininčių Pirvą, yra apeiginė daina, kur Pirva („jaunas karžygys“), minimas su karališkąja kariauna (galbūt Pirva pateko į karaliaus dievų-sergėtojų būrį). Šventasis Pirvos paukštis – erelis. Vaizduotas ant žirgo, susijęs su iškilimu (minima Pirvos uola hekur Pirwa, dar plg. indoeuropiečių dievą ide. *Peru-nos, baltų Perkūną, slavų Peruną, hetitų k. žodį peruna „uola“, got. fairguni „kalnas“ ir kt.).

Vėliau, veikiant hatų ir Mesopotamijos-huritų mitologijoms, Pirva sutapatintas su huritų dievybe Šavuška, vaizduota kaip raitelis ant žirgo,[1] kai kuriuose tekstuose vadinamas karaliene arba Ištare (taip hetitų dantiraštyje įvardijama Šavuška). Iš to sprendžiama, kad Pirva turėjęs ir moteriškąjį pavidalą. Kita vertus, ir pati Šavuška, su kuria Pirva sutapatintas, laikoma androginiška dievybe.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Otten H., „Pirva der Gott auf dem Pferde“, iš: Jahrbuch fur Kleinasiatische Forschung, 1951, Bd 2, Göterbock H.G.,
  • „The god Suwaliyat reconsidered“, iš: Revue hittite et asianique, 1961, t. 19, fasc. 68.
  • „Daina dievui Pirvai“, iš: Senovės Rytų poezija, sudarė Sigitas Geda. Vilnius: Vaga, 1991, p. 167.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Пирва , В. В. Иванов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 141–142, 150. ISBN 9781134641024.