Petys
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Petys (daugiskaita pečiai) - anatomijos terminas apibūdinti žmogaus kūno vietą, kurioje ranka susijungia su krūtine.
Peties sąnarys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Peties sąnarys (lot. articulatio humeri) – daugiaašis rutulinis sąnarys. Sąnario galvą sudaro žastikaulio galva (lot. caput humeri) - apie ⅖ rutulio nuopjova, nukreipta į vidinę pusę ir į viršų. Galvos sąnarinė kremzlė storesnė centre, plonesnė pakraščiuose. Sąnario duobė - mentės sąnarinė duobė (lot. cavitas glenoidalis); ją išklojanti hialininė kremzlė yra storesnė pakraščiuose. Mentės duobė yra sekli, ją pagilina trikampio skrespjūvio skaidulinės kremzlės žiedas - sąnarinė lūpa (lot. labrum glenoidale). Sąnario kapsulė yra plona ir silpna, ypač apačioje. Ji prasideda nuo mentės kaklo (lot. collum scapulae), apgaubia sąnarinę lūpą ir prisitvirtina prie žastikaulio anatominio kaklo (lot. collum anatomicum). Kapsulė gana laisva - atliekant judesius žastikaulio galva nuo sąnario duobės gali nutolti 2-3 cm. Kapsulė gali sudaryti klostes. Nuleidus žastą, apačioje ji sudaro pažastinę kišenę (lot. recessus axillaris). Kapsulę sutvirtina lūpiniai žastikaulio raiščiai (lot. ligg. glenohumeralia) - sąnario kapsulės sustorėjimai, einantys priekine kapsulės siena. Pagal padėtį skiriami viršutinis, vidurinis ir apatinis lūpiniai žastikaulio raiščiai (lot. lig. glenohumeralia superius, medium, inferius). Snapinis žastikaulio raištis (lot. lig. coracohumeral) tęsiasi nuo mentės snapinės ataugos pamato iki žastikaulio gumburėlių, įsipindamas į sąnario kapsulę ir ją sutvirtindamas. Skersinis žasto raištis (lot. lug transversum humeri) - plati skaidulinė juosta tarp žastikaulio gumburėlių, iš viršaus pridengianti tarpgumburėlinę vagą; ji esti savotiškas dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslės laikiklis. Sąnarį sutvirtinantys raiščiai yra silpni, todėl sąnario stabilumą užtikrina ir jį gaubiantys pečių lanko raumenys bei jų sausgyslės: užpakalyje - antdyglinis (lot. m. supraspinatus), podyglinis (lot. m. infraspinatus) ir mažasis apvalusis (lot. m. teres minor) raumenys; priekyje - pomentinis raumuo (lot. m. subscapularis).
Sąnario tepaliniai maišeliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąnario aplinkoje, po raumenimis ir sausgyslėmis, yra daug tepalinių maišelių (lot. bursae syniovales) mažinančių trintį judesių metu. Iš svarbesnių minėtini šie: Tarpgumburinė tepalinė makštis (lot. vagina syniovalis intertubercularis). Tai 2-5 cm ilgio vamzdelis, apsupantis sąnario ertmę perveriančią dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslę. Posausgyslinis pomentinio raumens maišelis (lot. bursa subtendinea m. subscapularis) yra sąnario priekyje, po bendravardžio raumens sausgysle, ir susisiekia su sąnario ertme. Popetinis tepalinis maišelis (lot. bursa subacromialis) esti tarp peties sąnario ir mentės peties (lot. acromion). Jis nesusisiekia su sąnario ertme. Podeltinis tepalinis maišelis (lot. bursa subdeltoidea) esti sąnario išorėje, po deltiniu raumeniu. Taip pat nesusisiekia su sąnario ertme.
Sąnario judesiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąnario sandara leidžia atlikti plačios amplitudės judesius. Sagitalinėje plokštumoje apie transversalinę ašį galimas lenkimas ir tiesimas; frontalinėje plokštumoje apie sagitalinę ašį - atitraukimas ir pritraukimas, horizontalinėje plokštumoje apie vertikalinę ašį - sukimas. Žastikaulio lenkimą ir tiesimą, o ypač atitraukimą daugiau kaip 90 laipsnių riboja snapinis žastikaulio raištis; žastikaulio gumburėliams į jį įsirėmus, toliau kartu juda ir mentė. Derinant visų rūšių judesius atliekamas žasto apvedimas.
Naudota literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. L. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė „Žmogaus anatomija“, 2008 m., Vilnius