Petras Motiekaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Petras Motiekaitis
Gimė 1920 m. sausio 29 d.
Maneitai, Smilgių valsčius
Mirė 1988 m. sausio 21 d. (67 metai)
Šiauliai
Vaikai Vida Motiekaitytė
Veikla Lietuvos inžinierius, aviamodeliuotojas, aviakonstruktorius, išradėjas
Organizacijos Šiaulių „Elnio“ kombinatas
Pareigos vyr. inžinierius konstruktorius
Alma mater Kauno aukštesnioji technikos mokykla
Commons-logo.svg Vikiteka Petras MotiekaitisVikiteka
Petro Motiekaičio kapas Donelaičio kapinėse

Petras Motiekaitis (1920 m. sausio 29 d. Maneitai, Smilgių valsčius, dab. Pakalniškių seniūnija1988 m. sausio 21 d. Šiauliai, palaidotas Donelaičio kapinėse) – Lietuvos inžinierius, aviamodeliuotojas, aviakonstruktorius, išradėjas, biologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 19501983 m. Šiaulių „Elnio“ kombinato vyr. inžinierius konstruktorius. 5 odos gamybos ir 2 spalvotosios fotografijos išradimų autorius. Sukonstravo ir pastatė 3 sportinius sklandytuvus. Surinko unikalią Šiaulių apylinkių drugių kolekciją, sukūrė portatyvų elektros srovės generatorių drugiams gaudyti naktį.

Sportiniai pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti aviamodelius. 1934 m. gruodžio 29 d. Manaituose įkūrė pirmąjį Dariaus ir Girėno vardo aviamodeliavimo būrelį, oficialiai vartojo trumpinimą „Da Gi“. 1935 m. sausio 3 d. Manaituose suorganizavo pirmąsias aviamodeliuotojų varžybas. Nuo 1946 m. aviamodeliavimo būrelio Panevėžyje vadovas.

  • 1939 m. Pabaltijo varžybose Kaune pasiekė Lietuvos rekordą – jo modelis nuskriejo 5,5 km.
  • 1948 m. TSRS sklandytuvų modelių klasės čempionas.
  • 19481981 m. pasiekė 16 pasaulio ir 22 TSRS rekordus sraigtasparnių su gumos varikliais, lėktuvų ir hidroplanų modelių klasėse.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petras Motiekaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 522 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]