Petras Končia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Petras Končia (angl. Peter Koncz (Cuenz), lenk. Piotr Kończ(a), ~1840 m. – 1886 m. vasario 8 d.) – iš Vilniaus krašto kilęs Romos katalikų dvasininkas, vienas pirmųjų lenkų bažnyčių prelatų JAV miestuose.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petro Končios gimimo data skiriasi tarp įvairių šaltinių, tačiau dažniausiai priskiriama tarp 1838-40 m. Galimai bajoriškos Končių giminės, apsigyvenusios Šešuolėliuose, kilmės. Nuo jaunystės siekė kunigystės, kurį laiką mokėsi Romoje. Emigravęs į JAV, 1871 m. spalio 18 d. buvo įšventintas šv. Pranciškaus Seminarijoje netoli Milvokio ir tapo jos kunigu. 1871–75 m. taip pat vedė pamokslus šv. Marijos ir šv. Jadvygos bažnyčiose Indianoje bei šv. Kazimiero ir šv. Jadvygos bažnyčiose Viskonsine. Apie 1875 m. iškeliavo į Merilandą, vedė pamokslus Baltimorės šv. Vencislovo čekų bažnyčioje iki 1879 m. Sekančiais metais už liaudies aukas pastatė šv. Stanislovo Kostkos lenkų bažnyčią ir tapo jos pirmuoju kunigu. Mirė 1886 m. nuo skorbuto (mirties liudijimas), kraujo ligos (laikraštis) arba žudiko rankos (parapijos archyvai). Palaidotas šv. Alfonzo kapinėse, vėliau palaikai perkelti į šv. Stanislovo Kostkos parapijos kapines.

Mokėjo lietuvių ir lenkų kalbas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]