Perotinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Perotinas (lot. Perotinus, pranc. Pérotin, ist. šaltiniuose minimas Perrotinus, Perotinus Magnus, Magister Perotinus) – viduramžių kompozitorius, dirbęs Paryžiaus Dievo Motinos katedroje XII a. pb. ir, tikriausiai, XIII a. pr.

Istorinės žinios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik nėra išlikę žinių apie Perotino asmenybę. Jis minimas dirbęs Paryžiaus Dievo Motinos katedroje XII a. pabaigoje ir priklausė katedros aplinkoje susiformavusiai muzikinei mokyklai. Tikima jį buvus prancūzu. Jokių žinių apie jo gimimo vietą ar mokslus neišlikę. Jį „magistru“ (magister artium) mini savo teoriniuose veikaluose Johannes de Garlandia (apie 1270−1320) ir anglų studentas Paryžiuje Anonymous IV (apie 1280). Pastarasis mini, kad Perotinas peržiūrėjo Leonino leidinį Magnus liber organi ir papildė jį savo kūriniais. Tikriausiai tai atsitiko apie 1180 − 1190 m. Be to, Anonymous IV mini, kad Perotinas esą buvęs dar geresniu diskanto kompozitoriumi nei Leoninas ir vadinamas magnus (didžiuoju) ilgai po mirties, kas rodo didelį kompozitoriaus autoritetą tuo metu.

Manoma, kad Perotinas galėjo užimti svarbų postą katedros tarnautojų hierarchijoje, tačiau jokių tikslesnių žinių apie tai nėra. Jo asmenybė gali būti tapatinama su minimais dainininkais Petrus (mirė 1197 m.) ir antrojo balso Petrus (mirė apie 1238 m.). Iš Anonymous IV žinoma, kad Perotinas rašė 3 ir 4 balsų muziką vargonams. Jo 4 balsų vargonų kompozicijos tikriausiai yra pačios ankstyviausios išlikusios Vakarų muzikos istorijoje. Jis yra peržiūrėjęs apie 150 liturginių diskanto kūrinių, daugiausia dviem balsams. Anonymous IV mini 7 Perotino kūrinius, kurie buvo identifikuoti to meto manuskriptuose ir visų pirma Magnus liber organi, kuriame reprezentuoti ir Leonino kūriniai. Kiti kūriniai priskiriami pagal stilistinius bruožus.

Perotino kūriniais įvardijami[1]:

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edward H. Roesner, Oxford Music Online

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]