Pauosčio geležinkelio stotis

Koordinatės: 55°44′18″š. pl. 21°06′10″r. ilg. / 55.7383°š. pl. 21.1029°r. ilg. / 55.7383; 21.1029
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°44′18″š. pl. 21°06′10″r. ilg. / 55.7383°š. pl. 21.1029°r. ilg. / 55.7383; 21.1029

  Pauosčio geležinkelio stotis
Geležinkelio stoties kelynas 2023 m.
Adresas Klaipėda
Atidaryta apie 1965 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KRETINGA
Kalotė
2,6
Giruliai
3,5
Pauostis
3,3
KLAIPĖDA
5,1
Lypkiai
PAGĖGIAI

Pauosčio geležinkelio stotisgeležinkelio stotis šiaurės vakarų Lietuvoje, tarp Klaipėdos miesto centro ir Girulių, į rytus nuo Melnragės už miško. Tai stambi prekinė geležinkelio stotis Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio linijoje, aptarnaujanti šiaurinėje Klaipėdos dalyje įsikūrusias pramonės ir laivų krovos įmones. Stotyje gali tilpti 500 vagonų-cisternų, ja naudojasi uoste veikiančios skystųjų produktų krovos terminalai. Keturis kelius turinčiose dviejose geležinkelio estakadose vienu metu naftos produktus galima pilti iš 124 vagonų-cisternų.[1] Keleiviniai traukiniai nestoja.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stotis pastatyta apie 1963 m. prie Klaipėdos kuro bazės. 1988 m. pavasarį stotyje įvyko avarija, kurios metu nuo bėgių nuriedėjo ir sudužo cisternos bei išsiliejo daug mazuto.[2] XX a. pabaigoje per nelaimę iš vagonų buvo išlieti naftos produktai, užteršę ne tik kelius, bet ir gruntinius vandenis. Naikinant padarinius buvo išvežamas utilizuoti gruntas, užterštas naftos produktais, po kelio konstrukcijomis klojama plėvelė, apsauganti gruntinius vandenis nuo taršos, pastatyti lietaus vandens valymo įrenginiai, drenažas užterštam vandeniui surinkti.[3]

1999 m. skirta 7500 litų stočiai rekonstruoti.[4] Nuo 2004 m. keleiviniai traukiniai Pauosčio stotyje nestoja. 2011 m. stotyje buvo 9 keliai, dauguma apkrauti cisternomis, todėl buvo siūloma geležinkelio mazgą didinti iki 15 kelių.[5] 2013 m. Pauosčio kelyno rekonstrukcijai buvo skirti 5 ha žemės ploto.[6] 2020 m. imta planuoti Draugystės GS ir Pauosčio kelyno plėtra, nuimsianti krovininių traukinių srautą nuo centrinės Klaipėdos stoties.[7] Plėtros planus stabdo gyventojų nenoras pajūrio mišką aukoti dėl geležinkelių mazgo,[8] nors daugiau nei du mėnesius vykusi klaipėdiečių apklausa dėl Girulių miško tinkamo dėmesio nesulaukė.[9][10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Klaipėdos nafta (tikrinta 2023-08-07).
  2. Martynas Vainorius. Statybos objektas Nr. 1: didžiulės taršos, klaipėdiečių kovų ir neatsakytų klausimų istorija (2). 2023-04-18, Atviraklaipeda.lt (tikrinta 2023-08-07).
  3. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 81
  4. „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 "Dėl valstybės investicijų, 1998 metais finansuojamų iš paskolų" dalinio pakeitimo“. 1999 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
  5. Vidmantas Matutis. Pauosčio stoties plėtra: uostas, miestas ar miškas? 2011-01-03, Diena.lt (tikrinta 2023-08-07).
  6. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.08CF5463B9D5
  7. Vyriausybė pritarė Klaipėdos uosto geležinkelių pertvarkai. 2020-06-22, Vz.lt (tikrinta 2023-08-07).
  8. Aurelija Jašinskienė. Aistros dėl Girulių: užmojai pajūrio mišką aukoti dėl geležinkelių mazgo piktina klaipėdiečius. Ve.lt (tikrinta 2023-08-07).
  9. Miesto taryba spręs, ką daryti su klaipėdiečių valia: apklausa dėl Girulių miško nesulaukė dėmesio. 2020-12-15, Diena.lt (tikrinta 2023-08-07).
  10. Radvilė Rumšienė. Dukart pratęsta apklausa dėl Girulių miško baigėsi: nors klaipėdiečiai širsta dėl geležinkelio planų, patiems balsų pritrūko. 2020-12-15, Lrt.lt (tikrinta 2023-08-07).