Pataisos darbų kolonijoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pataisos darbų kolonijoje
Kafka Strafkolonie (1919).jpg

Pirmojo originalaus leidimo pirmasis puslapis

Autorius Franz Kafka
Šalis Vokietija
Žanras Novelė
UDK: 830(436)-32
Pilna knyga In der Strafkolonie (vok.)
Originalus leidimas
Pavadinimas In der Strafkolonie
Šalis Vokietija
Kalba vokiečių
Leidykla Kurt Wolff Verlag
Išleista 1919 m.
Formatas Kietais viršeliais
OCLC: 257196282
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas Pataisos darbų kolonijoje
Leidykla Vaga
Serija Pasaulinės literatūros biblioteka
Išleista 1994 m.
Vertėjas Teodoras Četrauskas
Formatas Kietais viršeliais
ISBN: 5-415-00741-5
Lietuviškai pirmą kartą išleista vienoje knygoje kartu su kitais Kafkos kūriniais rinkinyje „Procesas. Pilis. Novelės“

Pataisos darbų kolonijoje – Franco Kafkos novelė, parašyta 1914 m. spalį, išleista – 1919 m. Šiame kūrinyje keliaujantis tyrinėtojas supažindinamas su saloje įsikūrusios pataisos darbų kolonijos teisine sistema. Šioje sistemoje kiekvienas kaltinamasis, išgirdęs neskundžiamą nuosprendį, patenka į aparatą, kuriuo yra kankinamas kelias valandas ir galiausiai nužudomas, taip pat ant kūno jam išraižomi žodžiai, kurių jis nesilaikė. Egzekuciją stebėjęs tyrinėtojas po netikėtos jos pabaigos tučtuojau palieka salą.[1]

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Teisingumas kolonijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gerbiamas tyrinėtojas lankosi tolimoje saloje, kurioje įkurta neįvardytos galingos šalies pataisos darbų kolonija. Jis pakviečiamas dalyvauti viešoje egzekucijoje. Ji bus vykdoma pasitelkus keistą aparatą, sukurtą jau mirusio salos komendanto. Mašinos valdymą perėmė pareigūnas, atliekantis ir teisėjo funkcijas;  ją sudaro sudėtingai valdomas mechanizmas. Jo paskirtis – ilgos ir žalojančios procedūros metu ant nuteistojo kūno išraižyti pažeisto įsakymo tekstą, dėl to nuteistasis galiausiai žūsta. Pareigūnas pasisako už aparato naudojimą, nors po senojo komendanto mirties ši bausmės vykdymo forma susilaukia vis daugiau priešininkų, prie jų galima priskirti ir naująjį komendantą. Iš tyrinėtojo, eksperto bausmės vykdymo srityje, jis tikisi kritiškų pastabų, kad būtų pasirengta šios mechanizuotos ir archajiškos bausmės panaikinimui. Kaltinamajam nėra pranešama apie bausmės vykdymą, jau nekalbant apie galimybę gintis. Pirmiausia nuteistasis turi iškęsti 12 valandų kankynę, kurios metu jis įsisąmonina užrašo, kurį pragariškai džeržgianti mašina vis dažniau ir vis giliau išraižo ant kūno, prasmę.

Būsimos egzekucijos metu paprastam ir kvailokam kareiviui dėl nepaklusnaus elgesio bus išraižyti žodžiai „Gerbk savo viršininką“. Kitas kareivis paskirtas jį saugoti, tarpusavyje jiedu susimoko, dėl to veiksmas pasisuka keista linkme.

Abejingas tyrinėtojo elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėtojui detaliai išaiškinamas aparato veikimas ir funkcijos, o nuteistasis pririšamas prie aparato. Dar prieš jį įjungdamas, pareigūnas pasisuka į tyrinėtoją ir paprašo jį teigiamai atsiliepti apie bausmės vykdymo mašiną. Tyrinėtojas atsisako tai daryti, tačiau kartu patikina dėl mašinos išsaugojimo susirūpinusį pareigūną, kad neigiamai apie ją taip pat nepasisakys. Tyrinėtojas nori išreikšti savo neigiamą požiūrį į aparatą tik asmeniškai komendantui. Nors dėl nehumaniškumo jis nepritaria tokiam bausmės vykdymo būdui, vis dėlto būdamas kitos šalies piliečiu, jis neturi teisės tuo piktintis.

Pareigūno egzekucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvokęs, kad negali perkalbėti tyrinėtojo, pareigūnas išlaisvina suglumusį nuteistąjį iš mašinos ir leidžia jam apsivilkti apdraskytus drabužius. Vietoj jo pareigūnas pats atsigula ant prietaiso, nustatydamas jo krumpliaračius taip, kad ant jo kūno būtų išraižytas užrašas „būk teisingas“. Abiems kareiviams jį deramai pririšus, mašina staiga pati įsijungia ir ima veikti kitaip, nei įprasta – ne džergždama, bet visiškai be garso ir vis įsibėgėdama. Krumpliaračiai lenda iš valdymo dėžės ir atrodo, kad visas aparatas tuoj subyrės į gabalus. Vadinamojo kiaušinio adatos neraižo reikiamo teksto, tik bado vis giliau ir giliau krauju plūstantį kūną: „<…> tai nebuvo pareigūno norėti kankinimai, o tik paprasčiausia žmogžudystė.“ Vietoj ištisų valandų egzekucija trunka tik kelias minutes ir pareigūnas su ilgu virbalu kaktoje pakabinamas virš atliekų duobės. Miręs jo veidas nerodo jokio ženklo apie anksčiau entuziastingai apibūdintą atpirkimą, tik atmerktomis akimis nužvelgia tyrinėtoją „ramiu ir įsitikinusiu“ žvilgsniu.

Po šio makabriško žmogaus ir mašinos susinaikinimo spektaklio tyrinėtojas, lydymas abiejų karių, prieš  skubiai išvykdamas, dar aplanko senojo komendanto kapą. Taip jis sėkmingai sukliudo abiem kareiviams juo pasekti ir kartu palikti salą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]