Paskutinė moteris
| Paskutinė moteris | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | La Dernière femme |
| Kilmės šalis | .svg){kind=small} Prancūzija Italija |
| Režisierius | Marco Ferreri |
| Scenaristas (-ai) | Rafael Azcona Marco Ferrefi Dante Matelli |
| Vaidina | Gérard Depardieu Ornella Muti Giuliana Calandra |
| Metai | 1976 |
| Žanras | drama |
| Trukmė | 91 min. |
| Kalba | prancūzų |
| IMDb įrašas | |
Paskutinė moteris (pranc. La Dernière femme) –1976 m. sukurta drama, už vaidmenį kurioje Gérard Depardieu buvo nominuotas Cezario apdovanojimui geriausio aktoriaus kategorijoje.
Juosta uždrausta rodyti įvairiose šalyse, taip pat ir JAV.
Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aktorius – vaidmuo
- Gérard Depardieu – Žeraras
- Ornella Muti – Valeri
- Michel Piccoli – Mišelis
- Renato Salvatori – Renė
- Giuliana Calandra – Benu
- Zouzou – Gabrielė
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Žeraras – gamykloje darbo netekęs inžinierius, kurį žmona Gabrielė paliko su 9 mėnesių sūnumi dėl feministinių įsitikinimų ir dabar aplanko juos tik kartą per savaitę. Žeraras labai rūpinasi sūnumi ir nenori, kad motina su juo bendrautų ir darytų įtaką. Jis užmezga romaną su vaiko aukle Valeri, tačiau judviejų santykiai taip pat nepastovūs, nes kiekvienas siekia išsaugoti savo nepriklausomybę, o mergina atrodo šalta ir nelinkusi demonstruoti jausmų. Žerarui labiausiai rūpi maistas, seksas ir miegas ir jis pats pyksta, kad nesugeba atitikti paties susikurto vyro įvaizdžio. Galiausiai nusivylęs gyvenimu, moterimis ir savimi, jis nusprendžia save sužaloti...