Pasienio karas (1487–1494)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pasienio karas (1487-1494))
Jump to navigation Jump to search
Pasienio karas (1487-1494)
Priklauso: LDK-Maskvos karai
Data 1487-1494 m.
Vieta Aukštutinės kunigaikštystės (LDK ir Maskvos pasienis)
Rezultatas Maskvos pergalė, teritorijos plėtra
Priežastis Maskvos antpuoliai ir dalies LDK kunigaikščių perėjimas tarnauti Maskvai
Kariaujančios pusės
Alex K Grundwald flags 1410-03.svg LDK Coat of arms of Russia (XV Century).svg Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Alex K Grundwald flags 1410-03.svg Kazimieras Jogailaitis

Alex K Grundwald flags 1410-03.svg Aleksandras

Coat of arms of Russia (XV Century).svg Ivanas III

Pasienio karas (14871494) buvo pirmasis karas tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kylančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės. Konflikto teritorija apėmė Aukštutines kunigaikštystes, kurios iki tol permainingai priklausė vienai ar kitai pusei, o kartais duoklę mokėdavo ir abiem pusėms.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1449 m. tarp šalių sudaryta Amžinosios taikos sutartis buvo gana ilgalaikė ir tik 1473 m. fiksuotas pirmasis pavienis ginkluotas konfliktas. Situacija pasikeitė 1478 m., kada Naugardas neteko dalies savarankiškumo Maskvos naudai, nutrūko iki tol mokėta duoklė (nors ir pripažinta pagal 1449 m. sutartį).

Stovėjimas prie Ugros upės (XVI a. metraščių miniatiūra)

Situacija kaito ir dar paaštrėjo 1480 m., kai prie Ugros upės Krymo chanas nesulaukė Kazimiero Jogailaičio pagalbos, tai tapo pirmuoju ženklu, jog Maskva, anksčiau nešusi totorių jungą, tampa vis labiau savarankiška.

Karo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kariniai veiksmai prasidėjo 1487 m., kai du iki tol LDK tarnavę pasienio kunigaikščiai perėjo Maskvos pusėn. Prasidėjo abipusiai antpuoliai trijų giminių valdose – Odojevskių, Vorotinskių ir Beliovskių.

1489 m. LDK pusė pasiekė teritorijas už Okos, į ką Maskvos kariuomenė atsakė Vorotinsko užėmimu, tačiau grįžtant buvo sumušta LDK dalinių. Visgi, tėvonijos sunaikinimas paskatino kunigaikštį Vorotinskį gruodį pereiti į Maskvos pusę.

1491 m. pabaigoje – 1492 m. pavasarį LDK pusė suaktyvino veiksmus ir niokojo Maskvos valdas, tačiau į didesnius mūšius nesivėlė, tenkinosi turto grobimu.

1492 m. vasarą po tėvo mirties tapęs LDK valdovu Aleksandras bandė spręsti situaciją politinėmis priemonėmis ir siuntė pasiuntinybę. Tų pačių metų žiemą iš Smolensko patraukę LDK pajėgos atsiėmę pora miestų, į ką 1493 m. pavasarį sulaukta Maskvos reidų. 14931494 m. vyko derybos, kurias vainikavo 1494 m. vasario 7 d. pasirašyta taikos sutartis.

1495 m. Aleksandras vedė Ivano III dukterį Eleną

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taikos sutartimi LDK Maskvai užleido Viazmos kunigaikštystę ir šiaurinę Okos aukštupio srities dalį (Vorotinską, Beliovą, Kozelską, Odojevą), taip netekdama ~87 tūkst. km² teritorijos (1492 m. LDK apėmė ~800 tūkst. km²).

Ivanas III sėkmingai privertė Aleksandrą nusileisti ir sudaryti LDK nepalankią Amžinosios taikos sutartį, vesti savo dukterį Eleną, nesustojo ir toliau į savo pusę viliojo pasienio kunigaikštystes, kas 1500 m. virto antruoju LDK-Maskvos karu.