Pereiti prie turinio

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija
FormaTarptautinė organizacija
PramonėGamtos apsauga
Įkurta1948 m. spalis
Centrinė būstinėRue Mauverney 28, 1196 Glanas, Šveicarija
Svarbiausi darbuotojaiJulia Marton-Lefèvre
Pajamos133 mln. CHF (2008 m.)
Darbuotojų~ 1000 (visame pasaulyje)
Tinklalapiswww.iucn.org
IUCN būstinė

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. International Union for Conservation of Nature, IUCN) – tarptautinė, pelno nesiekianti organizacija, užsiimanti planetos biologinės įvairovės problemų sprendimu, rengianti naujienas, kongresus, vykstančius įvairiose valstybėse, rūšių, kurioms reikalinga ypatinga apsauga įvairiose planetos regionuose, sąrašus. Organizacija turi JT Generalinės Asamblėjos stebėtojo statusą.

Organizacija įkurta 1948 m., būstinė įsikūrusi Glane, Šveicarijoje. Sąjunga apima 82 valstybes, 111 vyriausybinių organizacijų, daugiau nei 800 nevyriausybinių organizacijų ir apie 10 tūkst. mokslininkų ir ekspertų iš 181 pasaulio šalies.

IUCN misija yra daryti įtaką, skatinti ir padėti visuomenei visame pasaulyje, siekiant išlaikyti gamtos vientisumą ir įvairovę ir užtikrinti, kad bet koks gamtos išteklių naudojimas būtų teisingai ir ekologiškai subalansuotas.

Į organizacijos sudėtį, be jos narių, patenka 6 mokslinės komisijos ir profesionalus sekretoriatas.

Į organizacijos sudėtį patenka tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės organizacijos. Jos nustato sąjungos politiką, aptaria pasaulinės programos darbus ir išrenka Pasauliniame IUCN kongrese išrenka tarybą. Ornanizacijos nariai organizuojasi į nacionalinius ir regioninius komitetus.

  • Rūšių išlikimo komisija (SSC)
SSC pataria sąjungai techniniais rūšių išsaugojimo aspektais ir imasi veiksmų tų rūšių išsaugojimui, nuo išnykimo. Ši komisija sudaro Raudonąjį sąrašą rūšių, kurioms gresia išnykimas.
  • Pasaulinė saugomų teritorijų komisija (WCPA)
WCPA užsiima sausumos ir vandens saugomų teritorijų tinklo skatinimu ir valdymu.
  • Ekologinės teisės komisija (CEL)
CEL teikia ekologinius įstatymus, kuria naujas juridines sąvokas ir mechanizmus.
  • Ekologinės, ekonominės ir socialinės politikos komisija (CEESP)
CEESP teikia žinias ir patarimus apie politiką dėl ekonominių ir socialinių veiksnių išsaugojimo ir subalansuoto biologinės įvairovės naudojimo.
  • Švietimo ir komunikacijos komisija (CEC)
CEC ragina strategiškai panaudoti ryšius ir švietimą siekiant apmokyti suinteresuotas šalis protingai naudoti gamtinius išteklius.
  • Ekosistemų valdymo komisija (CEM)
CEM teikia ekspertizę gamtinių ir modifikuotų ekosistemų valdymui.