Partitūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bacho kūrinio partitūra.

Partitūra – vizualus muzikinio kūrinio pateikimas, naudojant muzikos notaciją.[1] Partitūros gali būti rašomos ranka, spausdinamos ir išleidžiamos kaip knygos arba atvaizduojamos kompiuteriu ekranuose. Pilnose partitūrose nurodoma visų kūrinį atliekančių instrumentų bei vokalistų partijos, tačiau gali būti išleidžiamos ir specializuotos partitūros, skirtos konkrečiam instrumentui, dirigentui, chorui, kūrinį besimokinantiems žmonėms ir pan. Viena iš partitūros atmainų yra tablatūra.

Pirmosios partitūros buvo rankraščiai. Dėl techninių priežasčių spausdintos partitūros atsirado XV a. pabaigoje, keliasdešimt metų vėliau nei pirmosios knygos. Iki atsirandant muzikos įrašams, partitūrų spausdinimas buvo vienas iš pagrindinių būdų platinti muzikinius kūrinius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. John Shepherd. Continuum Encyclopedia of Popular Music of the World, Part 1: Performance and Production. Continuum International Publishing Group, 2003, p. 258

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]