Pareto principas
Pareto principas, kitaip Pareto taisyklė arba 20/80 taisyklė, teigia, kad 20 % pastangų duoda 80 % rezultatų, o likę 80 % pastangų – tik 20 % rezultatų. Tolimesni pagerinimai ne visada pasiteisina (žr. Pareto kreivė).
20/80 nereiškia tikslių proporcijų ir laikoma mnemonine taisykle, o ne realiais orientyrais. Iš tikro sprendžiant skirtingus uždavinius reikia atlikti statistinius tyrimus.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai universalus principas, suformuluotas italų ekonomisto ir sociologo Vilfredo Pareto 1897 m., vėliau ištyrinėtas anglo Ričardo Koho. Savo rezultatus pateikė knygoje „20/80 principas: didelių turtų pasiekimo rezultatai įdedant mažas pastangas“.
Šis principas pasireiškia įvairiose srityse. Pavyzdžiai: 20 % žmonių priklauso 80 % kapitalo; 80 % žmonių lankosi 20 % internetinių svetainių; 20 % įmonės darbuotojų atlieka 80 % darbo; 80 % darbo atliekama per 20 % laiko ir kt. Šituose tvirtinimuose pagrindas yra ne reikšmė, o pats tokių skirtumų egzistavimas.
Pagrindiniai Pareto taisyklės teiginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Svarbių faktorių nedaug, o trivialių faktorių daugybė – tik vienetiniai veiksniai priveda prie svarbių rezultatų.
- Didžioji dalis pastangų neduoda laukiamų rezultatų.
- Tai, ką mes matome, dažniausiai skiriasi nuo to, ką gauname, – visada yra paslėptos jėgos.
- Įprastai labai sudėtinga aiškintis kas vyksta, o dažniausiai ir nereikia: svarbu tik žinoti, ar jūsų idėja veikia, ar ne, ir ją keisti taip, kad ji veiktų, o toliau palaikyti situaciją tol, kol idėja nustos dirbti.
- Daugumą sėkmingų įvykių lemia mažas kiekis našių jėgų; daugumą nemalonumų lemia mažas kiekis našių jėgų.
- Didžioji dalis darbo, grupėje ar individualiai, paprasčiausiai yra nenaudinga ir nepadeda siekti rezultato.