Panamos sąsmauka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Panamos sąsmauka – sąsmauka centrinėje Amerikoje, tarp Karibų jūros šiaurėje ir Ramiojo vandenyno pietuose. Susidarė prieš ~3 mln metų, Plioceno epochoje.

Istorija

Nunjeso de Balboa kelionė iki Ramiojo vandenyno.

1513 m. pirmasis europietis – Vasco Núñez de Balboa kirto sąsmauką.

Auksas ir sidabras iš Peru vicekaralystės buvo gabenamas per sąsmauką iki Portobelo uosto iš kurio Ispanijos laivai plukdė lobius į Europą.

Piratas Lionel Wafer ketverius metus nuo 1680 iki 1684 m. praleido tarp Kuna indėnų.

1698–1699 m. Škotija nesėkmingai bandė sąsmaukoje įsteigti koloniją (Darieno planas).

Ferdinand de Lesseps, inžinierius vadovavęs Sueco kanalo statyboms, 1890–1899 m. nesėmingai bandė iškasti Panamos kanalą.

1903 m. Panama paskelbė nepriklausomybę.

1904–1914 m. JAV iškasė Panamos kanalą.

Geologija

Šiaurės ir pietų Amerikos atsiskyrė juros periode, skylant Pangėjos superkontinentui.

Panamos sąsmauka pradėjo formuotis kai dėl plokščių judėjimo Ramiojo vandenyno plokštė susidurė su Karibų plokšte, pradėjo formuotis povandeniniai ugnikalniai. Pirmieji ugnikalniai pasiekė jūros paviršių ir sukūrė salas prieš 15 mln metų.

Laikui bėgant vandenyno srovių sąnašos pildė tarpus tarp naujai susiformavusių salų. Prieš 3 mln metų jos galutinai užpildė tarpus tarp salų ir susiformavo Panamos sąsmauka.

Sąsmaukos susiformavimas laikomas vienu svarbiausių geologinių įvykių per pastaruosius 60 mln metų. Sąsmaukai atskyrus vandenynus pasikeitė vandenynų srovės, susiformavo Golfo srovė, smarkiai atšilo Europos klimatas. Abiejų vandenynų vandenim nebesimaišant, Atlantas tapo sūresnis.

Manoma kad šiltos ir drėgnos oro masės virš šiaurės Europos paskatino Arkties ledynų formavimasi ir vėliau Pleistocene vykusius ledynmečius.