Palonų apylinkė
Išvaizda
55°38′š. pl. 23°49′r. ilg. / 55.64°š. pl. 23.82°r. ilg.
Palonų apylinkė | ||
Centras | Palonai | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Baisogalos valsčius | |
Apskritis | Radviliškio apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Šeduvos rajonas (1950–1962) Radviliškio rajonas (1962–1963) | |
Sritis | Šiaulių sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Baisogalos seniūnija |
Palonų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurinėje Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Baisogalos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Šeduvos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Ožaičių apylinkės ir dalis Čelkių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Palonų apylinkė prijungta prie Baisogalos apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
„Komunaro“ kolūkis ir Baisogalos mokslinės gyvulininkystės tyrimo stoties Valatkonių skyrius [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
42,8 | „Komunaro“ kolūkis, Baisogalos gyvulininkystės-veterinarijos instituto eksperimentinio ūkio Valatkonių skyrius [5] | 1 miestelis, 5 kaimai, 7 vienkiemiai |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 105
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 33–35
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 49–50
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 418