Palangos šventykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno.[1] Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia.[1]

Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.).[1] 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos.[2] Teigiama, kad šioje šventykloje kūrenta amžinoji ugnis, žyniai stebėdavo dangaus kūnų judėjimą.[1] Palangos šventykloje būta 11 medinių stulpų pusračio (įrengtas po gaisro),[3] šie stulpai žymėjo įvairias kryptis: šiaurės ir pietų, mėnulio leidimosi, saulės laidos per žiemos ir vasaros saulėgrįžas.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 281 psl.
  2. „Palangoje – ir intriguojanti istorija, ir siautulingos pramogos“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2022-04-29.
  3. „Kuo stebina Palangos Birutės kalnas?“. Alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-04-29.