Pakalniškiai (Samylai)

Pakalniškiai

Gyvenvietė panaikinta 1961 m.

Pakalniškiai

54°51′29″š. pl. 24°01′30″r. ilg. / 54.858°š. pl. 24.025°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė

Seniūnija

Samylų seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas ( kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Pakalnìškiai

Pakalniškiai (arba Pakalniškės) – buvęs kaimas Kauno rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, į šiaurę nuo Vaišvydavos ir į rytus nuo Zuikinės.^[2] Kaimą mena Pakalniškių piliakalnis, patį kaimą apsėmė Kauno marios.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo vardas yra galbūt priesagos -iškiai vedinys nuo žodžio „pakalnė“ (pavardė Pakalniškis šiuose kraštuose nesutinkama).^[3] Tai yra tikėtina, kadangi net ir Kauno marioms užsėmus Pakalniškių kaimą, Pakalniškių piliakalnis išliko pakankamai aukštai iškilęs virš marių lygio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakalniškiuose XX a. viduryje aptiktos 5 senovės gyvenviečių liekanos.^[4] Pasakojama, kad Pakalniškių piliakalnis priklausęs kunigaikščiui Vaišvydui (jo garbei galėjusi būti pavadinta Vaišvydava).^[5]

1744 m. buvo 12 laisvųjų valstiečių sodybų, 1827 m. 19 kiemų ir 312 žmonių. Priklausė Aukštosios Panemunės valsčiui ar Pažaislio valsčiui. XIX a. pabaigoje statant Kauno tvirtovės įtvirtinimus, 1882 m. dalis kaimo žemės su sodybomis nusavinta V forto statybai, tad 1887 m. Pakalniškiuose liko tik 13 sodybų su 76 gyventojais.

Po I pasaulinio karo tapo seniūnijos centru, tarpukariu gyveno apie 200 gyventojų, buvo 25 sodybos, vėjo malūnas.

1958 m., statant Kauno HE iš Nemuno slėnio gyventojai išsikėlė, o ant kalno laukuose liko 6 sodybos su 47 gyventojais. Slėnis 1959 m. atsidūrė Kauno marių dugne, Pakalniškių piliakalnis liko neužlietas, o laukai buvo priskirti Vaišvydavai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	seniūnijos centras, Aukštosios Panemunės valsčius	Kauno apskritis
1950–1954 m.	Pakalniškių apylinkės centras	Panemunės rajonas
1954–1955 m.	Rokelių apylinkė	Panemunės rajonas
1955–1959 m.	Rokelių apylinkė	Kauno rajonas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Aleksandras Vanagas. Išnykę vietovardžiai. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 83–86
↑ https://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/25K-lapai/499.jpg
↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 85
↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 14
↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 66–72

Pakalniškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 738 psl.

[1] Aleksandras Vanagas. Išnykę vietovardžiai. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 83–86

[2] ttps://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/25K-lapai/499.jpg

[3] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 85

[4] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 14

[5] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 66–72

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]