Paidės apgultis
| Paidės apgultis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR-Švedijos karas (1600-1611) | |||||||||
 Weissensteino piešinys, 1632 m. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Abiejų Tautų Respublika
|
 Švedijos karalystė
| ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
 Janas Zamoiskis Stanislovas Žolkievskis
|
Nežinoma | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| ~2 tūkst. | ~700 | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Nežinoma | Nežinoma | ||||||||
Paidės (Veisenšteino) apgultis (lenk. Oblężenie Białego Kamienia, šved. Belägringen av Weissenstein, est. Paide piiramine) – nuo 1602 m. gegužės 31 d. iki rugsėjo 30 d. (kituose šaltiniuose – iki rugsėjo 21 d.),[1] vykusios Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karalystės kariuomenių kautynės dėl Paidės (Weissenstein) tvirtovės, 1600-1611 m. ATR-Švedijos karo mūšis, pasibaigęs ATR pajėgų pergale.
Praėjus dviem savaitėms po Fellino (dab. Viljandis) užėmimo, didysis karūnos (Lenkijos) etmono Jano Zamoiskio vadovaujama apie 2 tūkst. karių Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė apgulė Veisenšteiną (dab. Paidė, Estija). Centrinėje Estijos dalyje esantis Visenštainas buvo svarbus transporto mazgas, kurį kontroliuoti siekė tiek ATR, tiek ir Švedija. Tarp pelkių įkurta kryžiuočių laikais statyta pilis buvo gerai ginkluota artilerija, ją gynė apie 700 karių, vietinių valstiečių ir miestiečių. Visas Veisenšteino miestas buvo apjuostas sienomis su kampose stovėjusiais 30 metrų bokštais, papildomai įtvirtintas aukštais bastionais.[2]
Apsiaustis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Operacijos pradžia buvo sudėtinga, nes puolančiųjų artilerija nesugebėjo pralaužti galingų bastionų. Apsiaustį ATR kariuomenė pradėjo nuo pilnos miesto blokados. Švedijos pajėgos tikėjosi gauti paramą iš nuo Revelio (Talino) turėjusių atvyti dalinių. Siekdamas neleisti susijungti švedų pajėgoms, Zamoiskis prie Talino pasiuntė Stanislovo Žolkievskio vadovaujamas pajėgas, kurios birželio 30 d. Revalio mūšyje sumušė švedus. Šis pralaimėjimas sunaikino Veisenšteino gynėjų viltis sulaukti pagalbos.
Rugpjūčio 7 d. prie apsiautėjų prisijungė ilgai laukti pėstininkų daliniai. Tik šiems atvykus ATR pajėgos pradėjo statyti apgulties įtvirtinimus. Apgultį apsunkino smarkios liūtys, kurios apylinkes pavertė dideliu liūnu. Pradėjo plisti ligos.[2]
ATR pajėgoms pasisekė sugauti švedų kareivį, kuris atskleidė, kad tvirtovės šiaurinė siena buvo gerokai susilpnėjusi. Zamoiskis nedelsdamas įsakė šiaurinėje tvirtovės pusėje, dengiamoje pelkių[3] pastatyti medinę platformą artilerijai. Švedai, pastebėję galimą pavojų, apšaudė statomą platformą, ATR pajėgos, siekdamos pridengti statybvą, atsakė ugnimi. Rezultatas buvo įnirtingas artilerijos mūšis. Naktį iš rugsėjo 26 į 27 d. ant platformos buvo pastatyti keturi sunkieji pabūklai. Kitą rytą prasidėjo ATR artilerijos apšaudymas, po keleto valandų pasibaigęs didžiule tvirtovės sienos griūtimi.
Švedai, suvokdami savo padėties beviltiškumą, rugsėjo 30 d. kapituliavo. Estiškuose šaltiniuose mūšio pabaiga kartais nurodoma rugsėjo 21 d.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (PL) Podhorodecki, Leszek, „Rapier i koncerz“, Warszawa 1985, ISBN 83-05-11452-X
- (EE) Paide linna kujunemine. Weissenstein.ee
- (EN) Swedish Polish War 1600 to 1609, Polish Renaissance Warfare
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Paide linna kujunemine. Weissenstein.ee
- ↑ 2,0 2,1 Podhorodecki, Leszek, „Rapier i koncerz“
- ↑ Swedish Polish War 1600 to 1609, Polish Renaissance Warfare