Pėlio sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Raudonai pažymėta Pėlio sala.
Pėlio salos pakrantė žiemą

Pėlio sala (vok. Poel, Insel Poel) – Vokietijos sala Baltijos jūroje, sudaranti šiaurinę ir rytinę Vismaro įlankos ribą. Šiaurinis salos krantas yra pietinė didelės Meklenburgo įlankos, į kurią pereina Vismaro įlanka, riba.

Administraciškai Pėlio sala yra municipalitetas, priklausantis Šiaurės vakarų Meklenburgo apskričiai. Saloje yra Kirchdorfo ir Ertcenhofo (vok. Oertzenhof) miesteliai ir Timmendorf, Wangern, Hinterwangern, Weitendorf, Weitendorf-Hof, Brandenhusen, Neuhof, Seedorf, Niendorf, Schwarzer Busch, Kaltenhof, Fährdorf, Malchow, Vorwerk ir Gollwitz kaimai. Salos plotas yra 36,02 km², joje gyvena 2 873 žmonės.

Manoma, kad salos pavadinimas vok. Poel kilo iš slav. pole – „laukas“.

Pirmieji žinomi salos gyventojai istoriniai laikais buvo vakarų slavai obodritai. XIII a. pradžioje į salą buvo atgabenti pirmieji kolonistai vokiečiai, kurie 1210 m. ėmė statyti pirmąją bažnyčią.

1614 m. hercogas Johanas Albrechtas II Meklenburgietis ėmė saloje statyti tvirtovę. 1618 m. tvirtovė buvo užbaigta. Trisdešimties metų karo metu 1628 m. Meklenburgo hercogas buvo priverstas perleisti tvirtovę priešų ir Katalikų koalicijos kariuomenei. 1631 m. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas padėjo Meklenburgo hercogui atgauti galią, ir į Pėlio salą grįžęs Johanas Albrechtas II pilį rado nuniokotą. 1635 m. Meklenburgas pasirašė paliaubas su Šv. Romos imperatoriumi Ferdinandu II, todėl saloje išsilaipino švedai ir užėmė Pelo pilį. 1638 m. imperatoriaus kariuomenė grįžo į salą ir atsiėmė pilį. Po 1648 m. pasirašytos Vestfalijos taikos du trečdaliai Pėlio salos ir Vismaras žemyno krante bei Noiklosterio miestelis atiteko Švedijos karaliui. Vakarinis salos trečdalis jau kelis šimtmečius priklausė Liubeko Šv. Dvasios ligoninei (vok. Heiligen-Geist-Hospital). Švedai pilį turėjo, tačiau jos netvarkė, nes visus pinigus išleido Vismare, versdami šį miestą kariniu centru Pietinėje Baltijos pakrantėje. Pilis greitai iro, ir 1740 m. ji tapo griuvėsiais.

Piečiau Pėlio salos yra Valfišo (vok. Walfisch) salelė, kuri anksčiau buvo įtvirtinta.


Commons-logo.svg

Vikiteka