Osvaldo Golijov

Osvaldo Noé Golijov (g. 1960 m. gruodžio 5 d.) – žydų kilmės Argentinos kompozitorius, šiuo metu gyvenantis JAV. Jo kūryba pasižymi eklektišku požiūriu į koncertinę muziką.

Gyvenimas ir karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir užaugo žydų šeimoje, kurie iš Rumunijos emigravo į La Platą Argentinoje. Jo motina buvo fortepijono mokytoja, o tėvas – gydytojas. Golijovas užaugo girdėdamas įvairią kamerinę muziką, žydų liturginę, klezmer muziką bei naujausius Ástor Piazzolla tango.^[1]

Baigęs fortepijono studijas La Platos konservatorijoje bei privačias kompozicijos studijas pas Gerardo Gandini, 1983 m. išvyko į Izraelį, kur tęsė kompozicijos studijas Jeruzalės Rubin Akademijoje Mark Kopytman klasėje. Vėliau studijavo pas Oliver Knussen.

1986 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas tęsti studijas Pensilvanijos universitete, George Crumb klasėje, kur įgijo daktaro laipsnį. Nuo 1991 m. yra Vusterio (Masačusetsas) Holy Cross kolegijos profesorius.

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis laikomas XXI a. menininku. Jo muzika labiausiai pasižymi muzikiniu hibridiškumu. Jis derina klasikinę kamerinę muziką su žydiškuoju klezmer muzikos stiliumi, liturgine žydų muzika, tango elementais, Lotynų Amerikos šokių bei klasikine visų laikų vakarų muzika; jo kūryba kalba aprėpia elektroninę muziką, išplėstines instrumentines ir vokalines technikas bei neapibrėžtus (atsitiktinius) pasažus.

Golijovas muziką kuria pagrindiniuose žanruose naudodamas netradicinius instrumentus kaip akordeonas, kubietiški būgnai, cimbolai ar kamāncheh (styginis persų instrumentas), kuriuos derina su vakarietiško orkestro instrumentais.

Pirmoji sėkmė jį aplankė kuomet kompozitorius ėmė aktyviai bendradarbiauti Kronos Quartet bei St. Lawrence String Quartet, su kuriais ypač aktyviai dirbo 1990-ųjų pradžioje.

Bendradarbiaudamas su Kronos kvartetu praplėtė savo muzikines pažintis. Jis susipažino su Rumunijos čigonų kolektyvu Taraf de Haidouks, Meksikos roko grupe Tacuba Café Tacuba; tablos virtuozu Zakir Hussai bei legendiniu Argentinos virtuozu, gitaristu bei prodiuseriu Gustavo Santaolalla, su kuriuo Golijovas vis dar rengia bendrus projektus.

Pastaruosius dešimtmečius jis bendradarbiauja su sopranu Dawn Upshaw. Jai sukomponavo keletą savo darbų: Three Songs for Soprano and Orchestra; operą Ainadamar; ciklą Ayre, She was There bei keletą aranžuočių. Vėliau pats kompozitorius Dawn Upshaw pavadino savo mūza.

2002 m. EMI įrašų leidykla dešimties metų bendradarbiavimo su St. Lawrence String Quartet sukakties proga išleido Yiddishbbuk kompaktinį diską, kuriame klarnetu groja Todd Palemer.

2000 m. Helmuth Rilling Golijovui užsakė parašyti kūrinį European Music Festival festivaliui, kuris buvo rengiamas 250-osios J. S. Bacho mirties metinėms paminėti. Šiai progai Golijovas sukomponavo St. Mark Passion – vieną geriausių savo kūrinių.^[2] Atliktas su Schola Cantorum de Caracas ansambliu bei Orquesta La Pasión. Šio kūrinio premjeros įrašas 2002 m. buvo apdovanotas Grammy ir Latin Grammy apdovanojimais. Šiame kūrinyje Golijovas įtraukia afro‐kubiečius ir kapoeiros šokėjus, o taip pat akordeoną su elektroniškai perdirbtais garsais.

2006 m. įrašų leidykla Deutsche Grammophon išleido operos Ainadamar įrašą, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Dawn Upshaw, Kelley O'Connor ir Jessica Rivera. Įrašas pelnė Grammy Award apdovanojimą už geriausią operos įrašą bei geriausią šiuolaikinį kūrinį.

Muzika filmams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Golijovas yra komponavęs muziką kino filmams: Youth Without Youth, (rež. Francis Ford Coppola); September 11, (rež. Alejandro Gonzalez), muziką dokumentiniam filmui The Oath, (rež. Laura Poitras), The Man Who Cried, (rež. Sally Potter).

Svarbesni darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yiddishbbuk (1992) styginių kvartetui
The Dreams and Prayers of Isaac the Blind (1994) Klezmer klarnetui ir styginių kvartetui
Oceana (1996) Kantata chorui ir orestrui, Čilės poeto Pablo Nerudos tekstais
La Pasión según San Marcos, (St. Mark's Passion) (2000)
Three Songs for Soprano and Orchestra (2001)
Rose of the Winds(2007)
She Was Here (2008)
Ainadamar opera (2003)
Ayre (2004), dainų ciklas sopranui ir ansambliui
Azul (2006), violončelei ir orkestrui
She Was Here (2008); Franz Schubert dainų orkestruotės
Siderius (2010)

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guggenheim Fellowship, (1995)
MacArthur Fellowship, (2003)
Musical America, metų kompozitorius (2006)
Vilcek Prize, muzikos srityje (2008)

Grammy apdovanojimami ir nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m., Yiddishbbuk, už geriausią kamerinės muzikos atlikimą (nominacija)
2006 m., Ayre, geriausias šiuolaikinės muzikos kūrinys (nominacija)
2007 m., Ainadamar, geriausias operos įrašas ir geriausia šiuolaikinė kompozicija

Padėkos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merkin Hall (New York), už kūrybinius pasiekimus (1998)
Los Angeles Philharmonic, už kūrybinius pasiekimus (2001)
Ravinia Festival, už kūrybinius pasiekimus (2002)
Spoleto Festival USA, už kūrybinius pasiekimus (2002, 2011)
Marlboro Music Festival, (2003)
Ojai Music Festival, už kūrybinius pasiekimus (2006)
Mostly Mozart Festival, už kūrybinius pasiekimus (2007)
Chicago Symphony Orchestra, už kūrybinius pasiekimus (2007-2010)
Holland Festival, už kūrybinius pasiekimus (2008)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ [1], Terauds, John (2010-02-25). „Argentine composer Osvaldo Golijov follows his intuition“. Toronto Star. Nuoroda tikrinta 2010-02-25.
↑ [2], "Osvaldo Golijov's 'St. Mark' Passion finally reaches Los Angeles". Los Angeles Times. 25 April 2010. Nuoroda tikrinta 23 September 2013..

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1] [1], Terauds, John (2010-02-25). „Argentine composer Osvaldo Golijov follows his intuition“. Toronto Star. Nuoroda tikrinta 2010-02-25.

[2] [2], "Osvaldo Golijov's 'St. Mark' Passion finally reaches Los Angeles". Los Angeles Times. 25 April 2010. Nuoroda tikrinta 23 September 2013..

[1]

[2]