Orélie-Antoine de Tounens
| Orélie-Antoine de Tounens | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1825 m. gegužės 12 d. Šurnjakas, Dordonės dep., Prancūzija |
| Mirė | 1878 m. rugsėjo 17 d. (53 metai) Turtuarakas, Dordonės dep., Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Turtuarako kapinės |
| Tėvai | Jean Tounens, Catherine Jardon |
| Araukanijos ir Patagonijos karalius (pasiskelbęs pats) | |
| Kelintas | 1 |
| Ėjo pareigas | 1860 – 1878 |
| Vėlesnis | Achille Laviarde |
| Veikla | teisininkas, keliautojas |
| Alma mater | Perigė teisės mokykla |
Oreli-Antuanas de Tunanas (Orélie-Antoine de Tounens, 1825 m. gegužės 12 d. – 1878 m. rugsėjo 17 d.) – Prancūzijos teisininkas, nuotykių ieškotojas, pasiskelbęs Patagonijos ir Araukanijos karaliumi.[1]
Gimė Šurnjako miestelyje pietų Prancūzijoje. 1852 m. baigė teisės studijas Perigė mieste. Dirbo prokuroru savo gimtajame miestelyje, vėliau Paryžiuje, Bordo. Dalyvavo Perigė masonų ložės susirinkimuose, kur domėjosi įvairiais mokslais, kėlė konstitucinės monarchijos idealą. 1858 m. perskaitęs Alonso de Ersiljos veikalą La Araucana nusprendė nukeliauti į Čilę ir pamatyti Araukaniją.[2]
1859–1860 m. lankėsi Kokimbe ir La Serenoje, kur pramoko mapučių kalbos. 1860 m. de Tunanas atvyko į Valdiviją, kur apsistojo pas vietinį prancūzų prekeivį, o vėliau su dviem gidais iškeliavo į mapučių žemes (Nasimientą). Ten jį priėmė genties vadas Kilapanas, tuo metu ruošęsis pulti ispanus. Jis tikėjosi, kad per de Tunaną mapučiams pavyktų užsitikrinti prancūzų paramą. 1860 m. lapkričio 17 d. O.-A. de Tunanas pasiskelbė Araukanijos karaliumi (konstitucinės monarchijos principu). Su mapučių vadais sukūrė šalies vėliavą ir konstituciją. Jis parašė keletą straipsnių spaudoje, kur išdėstė mapučių poziciją ir ragino juos paremti, taip pat Čilės laikraštyje El Mercurio paskelbė Araukanijos konstituciją, jos kopiją nusiuntė Čilės prezidentui Manueliui Montui Toresui. O.-A. de Tunanas teigė, kad mapučiai niekada nepripažino jokios svetimšalių valdžios, todėl gyvendami savo prigimtose žemėse turi teisę į savo valstybę.[2]
Į de Tunano pareiškimus daug dėmesio nebuvo kreipiama, tačiau 1862 m. generolas Kornelijus Saavedra Rodrigesas suėmė prancūzą ir įkalino jį Los Ancheleso kalėjime. Saavedra laikė de Tunaną pamišėliu, teismas jį pripažino nepakaltinamu. O.-A. de Tunanas per Valparaiso uostą išsiųstas atgal į Prancūziją.[2]
1870 m. O.-A. de Tunanas bandė grįžti į Čilę, bet sužinojęs, kad K. Saavedra už jo galvą pažadėjęs atlygį, neišsilaipino, o 1874 m. buvo deportuotas į Argentiną.[2] 1873 m. Prancūzijos teisme jo kaip suvereno statusas nebuvo pripažintas.[3] Po jo mirties keletas asmenų pasiskelbė pretendentais į Patagonijos ir Araukanijos karalystės titulą.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ L’incroyable histoire d’Antoine de Tounens : Roi d’Araucanie et de Patagonie, francetvinfo.fr
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Oréllie Antoine de Tounens (1825–1878), memoriachilena.gob.cl
- ↑ Le XIXe siècle: journal quotidien politique et littéraire. 1873.
- ↑ Intermédiaire des chercheurs et curieux. ICC. 1972. p. 51.