Oro pagalvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Išsiskleidusi oro pagalvė

Oro pagalvė yra automobilių saugumo sistemos dalis, kurios veikimo principas yra pakankamai paprastas: kai automobilio davikliai, įtaisyti svarbiose automobilio vietose, užfiksuoja smūgį, jie perduoda signalą centrinei stebėjimo sistemai, kuri aktyvuoja oro pagalvę. Oro pagalvė aktyvuojama iššaunant piropatroną į „didelio atsparumo oro balioną“, kuris sušvelnina vairuotojo ar keleivio smūgį veidu, krūtine ar galva į automobilio kietas dalis. Kai kuriuose automobiliuose avarijos atveju piropatronai taip pat įtempia saugos diržus. Oro pagalvės išradėju yra laikomas Amerikietis Allen Breed. Jis išrado pirmąjį jutiklį ir oro pagalvių saugos sistemas 1968 metais.

1987 m. modelis Porsche 944 turbo, tapo pirmuoju automobiliu, kuris turėjo vairuotojo ir keleivio oro pagalves kaip standartinę įrangą. Taip pat tais metais buvo įmontuota pirmoji oro pagalvė japoniškame automobilyje Honda Legend.

Pirmasis automobilis, kurio standartinėje įrangoje buvo keleivio oro pagalvės

Naujas saugumo standartas

Nuo 1998–ųjų daugumoje šalių buvo priimtas įstatymas, pagal kurį visi nauji lengvieji automobiliai turi turėti oro pagalves vairuotojo ir keleivio pusėse. Dar po metų tai buvo būtina ir lengviems krovininiams automobiliams. Statistika pažymi, kad priėmus šiuos įstatymus, oro pagalvės mirtinų sužalojimų tikimybę sumažino net 30 procentų. Manoma, kad šis procentas didės, mat rinką jau pasiekia naujos saugos sistemos, turinčios ne dvi ar keturias, bet net šešias ar aštuonias oro pagalves. Vikiteka