Pereiti prie turinio

Openmoko

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
FIC Neo 1973
FreeRunner

Openmoko – projektas, skirtas atviro kodo komunikatoriams. Jis susideda iš dviejų subprojektų - programinės įrangos kūrimo ir pačių telefonų kūrimo.

Pagrindinio projektų dalyvio, FIC siūlomi telefonai turi beveik fotografinės skiriamosios gebos (282 pikseliai į colį) prisilietimui jautrų ekraną, GPS, Bluetooth, šiuo metu ir WiFi. Greta SIM kortelės į juos galima įstatyti iki 8 Gb talpos Mikro-SD kortelę. Telefonuose naudojama pritaikyta Linux operacinė sistema, palaikanti tiek GTK tiek ir QT grafines sąsajas. Pirmasis telefonas (Neo 1973) buvo skirtas daugiausia telefonų programavimu besidomintiems specialistams. Jis šiuo metu visiškai išparduotas ir daugiau nebus gaminamas. Šiuo metu gaminamas FreeRunner siūlomas už maždaug 400 dolerių ir yra tinkamas naudoti kaip įprastinis sumanusis telefonas. OpenMoko FreeRunner turi 128 Mb operatyvinės ir 256Mb ilgalaikės atminties (neskaitant atminties kortelės). Jis naudoja 400 MHZ ARM architektūros Samsung procesorių.

Sistemos atvirumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Openmoko vartotojas gali savo nuožiūra įkelti ar pašalinti jame esančias programas, taip pat ir kurti naujas (patartina naudoti C). Tuo ši platforma labai skiriasi nuo kitų telefonų kur dažniausiai papildomų programų arba išvis negalima įkelti arba tokios programos yra palyginus apribotos (nepasiekia visų telefono resursų, būtina naudoti lėtesnes programavimo kalbas ir pan).

Atvira ne tik programinė, bet ir aparatinė dalis - visi programuotojui reikšmingi telefono komponentai pasiekiami per atvirus, žinomus komunikacijos standartus. Pavyzdžiui, momentiniai GPS duomenys bet kurios programos gali būti perskaityti tiesiog skaitant tekstą iš žinomoje atminties vietoje esančios bylos. SIM kortelę skaito ir mobilųjį ryšį tvarko papildomas vidinis procesorius kuriam siunčiamos sutartos tekstinės komandos (surinkti numerį, pasiųsti SMS, pakelti ragelį ir pan).

Telefono procesorius ne toks pat kaip stalinių kompiuterių, todėl įprastinės Linux programos iškart naudoti netinka. Tačiau projektas pateikia visus įrankius, kurių pagalba programas nesunku perkompiliuoti į telefonui suprantamą formą. Tikimasi jog laikui bėgant atsiras daug įvairių šiam telefonui skirtų programų, kurių galimybės gerokai pranoks tai ką galima rasti įprastiniuose "uždaruosiuose" telefonuose.