Olimpo kalnas (Marsas)

Olimpo kalnas (lot. Olympus Mons) – vulkaninės kilmės aukščiausias Marso kalnas, kuris susiformavo Amazonio periode (prasidėjo prieš ~1,8 mlrd. metų). Paskutinį kartą didelis ugnikalnio išsiveržimas įvyko prieš 25 milijonus metų^[1]. Olimpo kalnas tris kartus aukštesnis už Everesto kalną, tai aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas Saulės sistemoje. Kalnui pavadinimas buvo suteiktas 1973 m., pagal senovės graikų dievų buveinę Olimpo kalne.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpo kalnas užima apie 310 800 km² teritoriją (tai beveik penkis kartus didesnis plotas už Lietuvą)^[2]. Kalno skersmuo apie 624 km^[3]. Centrinė viršukalnė virš vidutinio planetos lygio iškilusi apie 25 km. Jo šlaitus 19 km aukštyje dengia debesys. Kalno statūs išoriniai šlaitai siekia iki 6 km aukščio. Ugnikalnio kraterio skersmuo siekia 90 km. Kalnas turi kalderų kompleksą (85 km ilgio, 60 km pločio ir 3 km gylio su 6 persidengiančiais krateriais). Viršukalnėje atmosferos slėgis varijuoja tarp 5-8 % vidutinio paviršiaus slėgio (600 paskalių); tuo tarpu atmosferos slėgis Everesto kalno viršūnėje yra apie 32 % slėgio jūros lygyje. Marso atmosferoje dulkių yra ir dideliame aukštyje, todėl įmanoma anglies dioksido-ledo debesų uždanga Olimpo kalno viršūnėje, o vandens-ledo debesų – ne. Vidutinis Marso paviršiaus atmosferos slėgis yra mažesnis nei 1 % Žemės paviršiaus slėgio – daug silpnesnė gravitacija Marse leidžia atmosferai daug labiau išsiplėsti. Tarptautinė astronomų sąjunga laikinai suteikė dviem Olimpo kalno krateriams vardus: 15,6 km skersmens Karzok krateris (18°25’N 131°55’W) ir 10,4 km skersmens Pangboche krateris (17°10’N 133°35’W).

Vulkanizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpo kalnas yra vulkanas, kurio plotis daug didesnis už aukštį. Taip atsitiko dėl didelių lavos kiekių per ilgą laikotarpį. 2004 metais Mars Express aptiko senos lavos sroves ant Olimpo kalno šlaito. Remiantis kraterio dydžiu ir išsiveržimų dažniu, vakarų skardžio paviršius susiformavo nuo 115 iki 2 mln. metų laikotarpyje. Tai ganėtinai nauji atradimai, kuriais remiantis galima teigti, kad Olimpo kalnas vis dar vulknaniškai aktyvus. Šio vulkano išvaizda neįprasta, nes Marse nėra tektoninių plokščių.

Stebėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpo kalnas, kaip ir keli kiti vulkanai Tarsidės srityje, yra tokio aukščio, kad iškyla virš dulkių audrų Marse. Dėl to jis buvo stebimas jau XIX amžiuje. Astronomas Patrik Moore pastebėjo šį kalną pirmasis ir spėjo, kad jis turi būti aukštas. 1972 m. Mariner 9 fotografavo šį kalną iš orbitos. Iš šių fotografijų tapo aišku, kad Olimpas daug aukštesnis, negu bet kuris kalnas, esantis Žemėje. Tuomet jam buvo suteiktas Olimpo kalno vardas.

Aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olimpo kalnas yra Tarsidės srityje, milžiniškame Marso paviršiaus iškilime, kuriame yra dar daugybė vulkaninių darinių. Aplink juos yra mažesnių vulkanų sluoksnis. Paminėtini Arsia kalnas, Pavonis kalnas ir Ascraeus kalnas, kurie yra maži lyginant tik su Olimpo kalnu. Ši sritis, supanti Olimpo kalną, yra 2 km gylyje.

Vulkanas yra apsuptas regiono, žinomo kaip Olimpo kalno aureolė (lotyniškai „šviesos ratas“), su gigantiškomis viršūnėmis ir blokais, išplitusiais 1000 km nuo viršūnės. Visos šios srities susidarymas dar mažai suprastas. Viena teorija teigia, kad šis bazalto skardis buvo suformuotas nuošliaužų, ir aureolė susidarė iš jų suneštos medžiagos. Šio skardžio nuotrauka, gauta HiRISE, rodoma žemiau.