Europos Sąjungos himnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Odė džiaugsmui)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Originalaus Bethoveno rankraščio puslapis

Europos Sąjungos himnasLiudviko van BethovenoDevintosios simfonijos“ finalo instrumentinė aranžuotė.

„Devintąją simfoniją“ Liudvikas van Bethovenas sukūrė 1823 m. Paskutinės šios simfonijos dalies muziką Bethovenas parašė pagal 1785 m. Frydricho Šilerio sukurtą eilėraštį „Odė džiaugsmui“, kuris išreiškia F. Šilerio idealistinę viziją, kurioje žmonija tampa broliais − tokia vizija buvo artima ir Bethovenui.

Himno istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. Europos Taryba (sukūrusi Europos vėliavą institucija) patvirtino L. van Bethoveno „Odę džiaugsmui“ savo himnu. Dirigento Herberto fon Karajano buvo paprašyta parašyti tris instrumentines aranžuotes: fortepijono solo, pučiamiesiems instrumentams ir simfoniniam orkestrui.

1985 m. šį himną oficialiuoju Europos Bendrijos himnu patvirtino būsimų ES valstybių ir jų vyriausybių vadovai.

Himno žodžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvigo van Bethoveno muzika, Fridricho Šilerio žodžiai

Džiaugsme, tyras rojaus vaike,

Kibirkštie dievų šviesi,

Į šventovę tavo taikią

Žemėj veržiasi visi. Nuo stebuklų tavo griūna

Sienos prietarų senų,

Broliais vargšai ir didžiūnai

Tampa po tavo sparnu.

 

Tą kuriam tikrai pavyko

Draugui būt tikru draugu,

Taurią moterį sutiko,-

Mums priimti bus smagu!

Kas bent vieną sielą gali

Pavadint sava – liks čia!

O kas ne – tam šį ratelį

Teks palikti su kančia.

Medija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]