Nuit debout

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Timeblock.svg  Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Nuit debout – visuomeninis judėjimas Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. Prasidėjo 2016 m. kovo 31 d., kai vyko Prancūzijos profsąjungų ir jaunimo organizacijų demonstracija prieš naujo Prancūzijos Darbo kodekso projektą (dar vadinamas „Darbo įstatymu“ arba „El Khomri įstatymu“). Demonstracijos pabaigoje aktyvistai okupavo Respublikos aikštę Paryžiuje, kurioje nuo to laiko renkasi kasdien. Aikštėje vyksta generalinės asamblėjos, kuriose savo nuomonę gali išsakyti visi norintys, taip pat organizuojamos įvairių sričių (pavyzdžiui, Prancūzijos-Afrikos reikalų, juridinių konsultacijų, ekologijos, priemiesčių, feminizmo, imigrantų teisių, LGBT teisių, piliečių teisių ir pan.) komisijos, skaitomos paskaitos, veikia priėmimo grupė, logistikos grupė, laisvai mokamo maisto valgykla, Nuit debout radijas ir kiti dariniai, linksminamasi gyvos muzikos ir šokių rateliuose ir kt.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuit debout (nuit 'naktis', debout 'stovint, stačiomis') į lietuvių kalbą galima versti įvairiai: Naktis stovint, Stovim pernakt, Per naktį ant kojų, Tvirti pernakt, Sukilę naktį ar pan. Komentatoriai pažymi, kad žodis debout yra reikšmingas prancūzų politinėje kultūroje, nes juo prasideda socialistų himnas „Internacionalas[1].

Įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judėjimas sumanytas 2016 m. vasario 23 d., Paryžiaus profsąjungų rūmuose vykusiame susitikime. Susitikimą organizavo François Ruffin, socialinės kritikos žurnalo Fakir vyr. redaktorius ir režisierius, sukūręs dokumentinį filmą Merci patron ! Susitikime buvo siekiama suvienyti įvairiose Prancūzijos vietovėse veikiančius protesto sambūrius: kovotojus prieš oro uosto projektą Notre-Dame-des-Landes, protestuojančius bendrovės Goodyear gamyklų darbininkus, švietimo sistemos reformoms besipriešinančius mokytojus[2]. Pradinėje iniciatyvinėje grupėje buvo 15 aktyvistų, tačiau užėmus Respublikos aikštę prie judėjimo spontaniškai prisijungė daugiau žmonių ir buvo atsisakyta kokius nors asmenis laikyti oficialiais judėjimo atstovais [3].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Michèle Brand, Arun Gupta, "What is the „Nuit Debout“? ", CounterPunch, 2016 05 03, žiūrėta 2016 05 08.
  2. Mathilde Blottière, "François Ruffin : "Nuit Debout n'est pas un mouvement spontané, il a fallu l'organiser" ", Télérama.fr, 2016 04 06, žiūrėta 2016 05 08
  3. Raphaëlle Besse Desmouilières, "Nuit debout, histoire d'un ovni politique", Le Monde, 2016 04 06, žiūrėta 2016 05 08.