Notarinis liudijimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Notarinis liudijimas – oficialus valstybės pareigūno ar įgalioto asmens paliudijimas (dėl tikrumo, pvz., kopijos etc.); notaro liudijamuose dokumentuose notaro atliekamas notarinio liudijimo įrašo parašymas, pasirašymas ir notaro antspaudo uždėjimas.

Notaro išduodamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį.

Liudydamas užsienio kalba surašyto dokumento nuorašo tikrumą, notaras tvirtinamąjį įrašą parašo valstybine kalba.

Jeigu notarinis liudijimas netelpa sudaromame notariniame dokumente, jis gali būti surašytas pridedamame prie dokumento popieriaus lape. Šiuo atveju lapai su dokumento tekstu ir lapas su notariniu liudijimu susiuvami, sunumeruojami, susiūtų lapų skaičius patvirtinamas notaro parašu ir antspaudu.

Notaro bylose saugomų dokumentų, kuriais remiantis atlikti notariniai veiksmai, kopijų tikrumas liudijamas pagal bendrąsias dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, nustatytas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.[1].

Įrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Notarinio liudijimo formoje įrašoma: notarinio veiksmo atlikimo data, notarinį veiksmą atlikusio notaro biuro pavadinimas, vardas ir pavardė, kai liudijamas parašo tikrumas, – pasirašiusio asmens vardas ir pavardė, kai liudijamas dokumento vertimo tikrumas, – vertimo kalbos, notariniame registre įregistruoto notarinio veiksmo numeris, notaro atlyginimo už atliktą notarinį veiksmą dydis (kai notaras atleidžia nuo atlyginimo mokėjimo, rašomi žodžiai „atleista nuo mokėjimo“), kompensacijos už patikrą valstybės registruose dydis, valstybės įmonės Registrų centro darbų kainos dydis, kompensacijos(-ų) už kitas kliento prašymu notaro atliktas paslaugas dydis, notaro parašas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]