Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registras (NTPĮR) - valstybinis registras, kurio paskirtis – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nuostatuose nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis apie notarine tvarka patvirtintus ir notarų patvirtintiems prilygintus įgaliojimus. Padeda užtikrinti, kad apie kiekvieno Lietuvos Respublikoje notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo galiojimą būtų tinkamai informuojami ir sandorius sudarantys asmenys, ir notarai, tokiu būdu siekiant išvengti neteisėtų sandorių sudarymo ir tvirtinimo.

Įsteigtas įgyvendinant Civilinio kodekso papildymo 2.11(1), 2.138(1) straipsnių ir 2.147 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1031, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 464(1) straipsniu ir 496 straipsnio papildymo įstatymo Nr. XI-1032 nuostatas.

Veiklos pradžia – 2011 m. sausio 1 d.

Vadovaujančioji Registro tvarkymo įstaiga yra LR teisingumo ministerija. Registro tvarkymo įstaiga – Centrinė hipotekos įstaiga.

Objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti įgaliojimai
  • sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
  • fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
  • kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti;
  • kiti notarų patvirtinti įgaliojimai;
Notarų patvirtintiems prilyginami įgaliojimai
  • karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
  • asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimų vietų vadovų;
  • asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.[1]

Registro duomenų teikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Notarai, patvirtinę arba panaikinę įgaliojimus;
  • Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai, patvirtinę arba panaikinę įgaliojimus;
  • teismai, priėmę sprendimus pripažinti notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą negaliojančiu, panaikinti įgaliojimą, pripažinti įgaliotinį arba įgaliotoją nežinia kur esančiu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]