Įgaliojimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Įgaliojimas – teisinis pavedimas atstovauti kokiam nors asmeniui trečiųjų atžvilgiu. Pvz., gali būti atstovavimas teisme.

Įgaliojimas vesti bylas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti (LR CPK 58 straipsnis).[1]

Atstovo pagal pavedimą teisės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (LR CPK 59 str.).

Įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime.

Mandatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Mandatas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]