Niurnbergo įstatymai
Niurnbergo įstatymai (vok. Nürnberger Gesetze) – nacistinės Vokietijos antisemitiniai ir rasistiniai įstatymai, nukreipti prieš žydus. Priimti 1935 m. rugsėjo 15 d. specialiame Reichstago posėdyje, sušauktame per kasmetinį nacių partijos suvažiavimą. Išleisti du įstatymai: Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymas bei Reicho pilietybės įstatymas.[1]
Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymas (vok. Gesetz zum Schutze des deutschen Blutes und der deutschen Ehre) draudė žydų ir ne žydų vokiečių santuokas, kriminalizavo jų seksualinius santykius ir uždraudė žydams įdarbinti jaunesnes nei 45 m. vokietes moteris kambarinėmis.[1]
Reicho pilietybės įstatymas (vok. Reichsbürgergesetz) buvo skirtas nustatyti, kam taikomas pirmasis įstatymas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, Vokietijos piliečiais galėjo būti tik „vokiško ar giminingo kraujo“ asmenys, o iš žydų, kaip rasės atstovų, buvo atimta Vokietijos pilietybė ir suteiktas „valstybės subjektų“ statusas. Šis įstatymas žydą apibrėžė kaip asmenį, turintį tris arba daugiau žydų tautybės senelius, įskaitant atsivertusius į krikščionybę ir tokių atsivertusiųjų vaikus bei anūkus.[1]
Įstatymų tekstas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1935 m. rugsėjo 15 d. Reichstagas vienbalsiai priėmė du Niurnbergo įstatymus.[2] Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymas draudė santuokas ir nesantuokinius santykius tarp žydų ir vokiečių, uždraudė įdarbinti jaunesnes nei 45 m. vokietes moteris kambarinėmis. Reicho pilietybės įstatymas skelbė, kad Reicho piliečiais gali būti tik „vokiško ar giminingo kraujo“ asmenys, o likusieji buvo priskirti „valstybės subjektams“, neturintiems pilietinių teisių.[3] Įstatymas skelbė, kad asmuo savo elgesiu „turi įrodyti, jog yra pasirengęs ir tinkamas ištikimai tarnauti vokiečių tautai ir Reichui“. Tai reiškė, kad iš politinių oponentų taip pat gali būti atimta Vokietijos pilietybė.[2] Šis įstatymas tapo priemone atimti iš žydų, romų ir kitų „nepageidaujamų asmenų“ teises ir pilietybę.[4]
Per ateinančius metus paskelbta dar 13 papildomų įstatymų, kurie dar labiau suvaržė žydų bendruomenę Vokietijoje.[5] Pavyzdžiui, žydų šeimoms nebuvo leista teikti paraiškų dėl subsidijų daugiavaikėms šeimoms, joms uždrausta sudaryti verslo sandorius su arijais.[6]
Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suprantantis, kad vokiško kraujo grynumas yra esminė tolesnio vokiečių tautos egzistavimo sąlyga, ir įkvėptas nepalenkiamo ryžto visiems laikams užtikrinti vokiečių tautos egzistavimą, Reichstagas vienbalsiai priėmė šį įstatymą:
- 1 straipsnis
- Santuokos tarp žydų ir vokiško ar giminingo kraujo piliečių yra draudžiamos. Santuokos negalioja, net jei jos sudarytos užsienyje, siekiant apeiti šį įstatymą.
- Teisinį procesą dėl panaikinimo gali pradėti tik valstybės prokuroras.
- 2 straipsnis
Nesantuokiniai santykiai tarp žydų ir vokiško ar giminingo kraujo piliečių yra draudžiami.
- 3 straipsnis
Žydams draudžiama įdarbinti jaunesnes nei 45 m. vokiško ar giminingo kraujo moteris kambarinėmis.
- 4 straipsnis
- Žydams draudžiama kelti Reicho ar nacionalinę vėliavą arba demonstruoti Reicho spalvas.
- Kita vertus, jiems leidžiama demonstruoti žydų spalvas. Šios teisės įgyvendinimas yra saugomas valstybės.
- 5 straipsnis
- Asmuo, pažeidęs 1 straipsnyje numatytą draudimą, bus baudžiamas sunkiųjų darbų kalėjimu.
- Vyras, pažeidęs 2 straipsnyje numatytą draudimą, bus baudžiamas kalėjimu arba sunkiųjų darbų kalėjimu.
- Asmuo, pažeidęs 3 ar 4 straipsnių nuostatas, bus baudžiamas sunkiųjų darbų kalėjimu iki vienerių metų arba bauda.
- 6 straipsnis
Reicho vidaus reikalų ministras, suderinęs su fiurerio pavaduotoju ir Reicho teisingumo ministru, išleis teisinius ir administracinius reglamentus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti ir užbaigti.
- 7 straipsnis
Įstatymas įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, išskyrus 3 straipsnį, kuris įsigalioja 1936 m. sausio 1 d.
Reicho pilietybės įstatymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Reichstagas vienbalsiai priėmė šį įstatymą:
- 1 straipsnis
- Valstybės subjektas yra asmuo, kuris naudojasi Vokietijos Reicho apsauga ir dėl to turi konkrečių įsipareigojimų.
- Valstybės subjekto statusas įgyjamas pagal Reicho ir Reicho pilietybės įstatymo nuostatas.
- 2 straipsnis
- Reicho pilietis yra valstybės subjektas, turintis vokiško ar giminingo kraujo, ir savo elgesiu įrodantis, kad yra pasirengęs ir tinkamas ištikimai tarnauti Vokietijos žmonėms ir Reichui.
- Reicho pilietybė įgyjama išdavus Reicho pilietybės pažymėjimą.
- Reicho pilietis yra vienintelis visų politinių teisių turėtojas pagal įstatymą.
- 3 straipsnis
Reicho vidaus reikalų ministras, suderinęs su fiurerio pavaduotoju, išleis teisinius ir administracinius įsakymus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti ir užbaigti.
Klasifikacijos pagal įstatymus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Klasifikacija | Vertimas | Tautybė | Apibrėžimas |
|---|---|---|---|
| Deutschblütiger | Vokiško kraujo | Vokietis | Priklauso vokiečių rasei ir tautai. Suteikiama Reicho pilietybė. |
| Deutschblütiger | Vokiško kraujo | 1⁄8 žydas | Laikomas priklausančiu vokiečių rasei ir tautai. Suteikiama Reicho pilietybė. |
| Mischling zweiten Grades | „Mišrūnas“ (2 laipsnio) | 1⁄4 žydas | Tik iš dalies priklauso vokiečių rasei ir tautai. Suteikiama Reicho pilietybė. |
| Mischling ersten Grades | „Mišrūnas“ (1 laipsnio) | 3⁄8 ar 1⁄2 žydas | Tik iš dalies priklauso vokiečių rasei ir tautai. Suteikiama Reicho pilietybė. |
| Jude | Žydas | 3⁄4 žydas | Priklauso žydų rasei ir bendruomenei. Reicho pilietybė nesuteikiama. |
| Jude | Žydas | Žydas | Priklauso žydų rasei ir bendruomenei. Reicho pilietybė nesuteikiama. |
| Data | Dekretas |
|---|---|
| 1935 m. rugsėjo 15 d. | „Mišrūnas“ laikomas žydu, jei priklauso žydų religinei bendruomenei. |
| 1935 m. rugsėjo 15 d. | „Mišrūnas“ laikomas žydu, jei yra vedęs žydę / ištekėjusi už žydo. Jų vaikai bus laikomi žydais. |
| 1935 m. rugsėjo 17 d. | Mišrios rasės vaikas, gimęs santuokoje su žydu po 1935 m. rugsėjo 17 d., yra priskiriamas žydams. Asmenys, gimę santuokose, sudarytose iki 1935 m. rugsėjo 17 d., vis tiek klasifikuojami kaip „mišrūnai“. |
| 1936 m. liepos 31 d. | Mišrios rasės vaikas, gimęs po 1936 m. liepos 31 d. dėl nesantuokinių santykių su žydu, yra priskiriamas žydams. |
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Kas yra „Niurnbergo įstatymai“? www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2023-02-14.
- ↑ 2,0 2,1 Evans 2005, p. 544.
- ↑ Kershaw 2008, p. 345.
- ↑ Wolfe 2014, p. 94.
- ↑ Shirer 1960, p. 233.
- ↑ Burleigh & Wippermann 1991, p. 84.
- ↑ 7,0 7,1 Nuremberg Laws 1935.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Burleigh, Michael; Wippermann, Wolfgang (1991). The Racial State: Germany 1933–1945. Cambridge; New York: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-39802-2.
- Evans, Richard J. (2005). The Third Reich in Power. New York: Penguin. ISBN 978-0-14-303790-3.
- Kershaw, Ian (2008). Hitler: A Biography. New York: W. W. Norton & Company. ISBN 978-0-393-06757-6.
- „Reichsbürgergesetz und Gesetz zum Schutze des deutschen Blutes und der deutschen Ehre ["Nürnberger Gesetze"]“ (vokiečių). Friedrich-Alexander Universität Erlangen-Nürnberg. 14 November 1935.
- Shirer, William L. (1960). The Rise and Fall of the Third Reich. New York: Simon & Schuster. ISBN 978-0-671-62420-0.
- Wolfe, Stephanie (2014). The Politics of Reparations and Apologies. New York: Springer. ISBN 978-1-4614-9184-2.