Nijolė Skolastika Liatukaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nijolė Skolastika Liatukaitė (1936 m. vasario 11 d. Kaune2019 m. spalio 3 d. Kaune) – Lietuvos keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19631994 m. dirbo Kauno „Dailės“ kombinate, 19952000 m. – bendrovėje „Kauno keramika“.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė keraminių plokščių (ciklai „Pavasaris“ 1964 m., „Paukščiai“ 1974 m., „Laikas“ 1976 m., „Vizija I-IV“ 1978 m., „Drugiai“ 1981 m.), reljefinių pano (triptikas „Žvejai“ 1965 m., „Pabaigtuvės“, „Gotikinis Kaunas“, abu 1968 m., „Marių dovanos“ 1971 m.), interjero ir eksterjero keramikos (kavinėse „Trys mergelės“ 1968 m., „Jūratė“ 1974 m., „Lietuvos žemės ūkio akademijoje“, 1974 m., visi Kaune, „Žemės ūkio technikume Klaipėdoje“, 1969 m.), skulptūrinės plastikos („Raitelis“, „Karvutės“, abu 1970 m., „Mama ir vaikas“ 1985 m.), suvenyrinės skulpūrinės keramikos vaikų, animalistine tematika („Mergaitė“ 1965 m., „Karvutė“ 1969 m., „Nykštukai“ 1982 m.). Kūriniai vientiso raiškaus apibendrinto silueto, plastiški, emocingi.

Nuo 1961 m. dalyvavo parodose; individualios parodos surengtos Kaune (19891990 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Šiaulių Aušros muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė ŽilinskienėNijolė Skolastika Liatukaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 69 psl.