Nieves Navarro
| Nieves Navarro | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Nieves Navarro Garcia |
| Gimė | 1938 m. lapkričio 11 d. Almerija, Ispanija |
| Šalis |  Ispanija
|
Nieves Navarro (g. 1938 m. lapkričio 11 d. Almerija) – ispanų kilmės buvusi kino aktorė, didžiąją karjeros dalį praleidusi Italijoje. Nuo 1969 m., mėgindama laimę JAV kino pramonėje, naudojo Susan Scott pseudonimą.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karjeros pradžioje Nieves dirbo modeliu, ant podiumo demonstruodama to meto žymiausių šalies dizainerių namų drabužius. 6 dešimtmečio viduryje Ispanijoje prasidėjus televizijos plėtrai, ji nusifilmavo ne vienoje reklamoje, dėl kurių sulaukė kino kūrėjų dėmesio. 1964 m. Nieves buvo pakviesta vaidinti komedijoje „Toto d‘Arabia“ („Arabijos Lorenco“ parodijoje) ir, sėkmingai įveikusi atranką, gavo nedidelį vaidmenį, nors neturėjo jokios aktorinio darbo patirties.[1]
Almerija, kurioje Nieves buvo gimusi ir gyveno, tuo laikotarpiu tapo populiaria vieta filmuojant „spageti vesternus“, o po sėkmingo debiuto ji netruko sulaukti kvietimų iš kitų režisierių. 1965 m. ji kartu su Giuliano Gemma nusifilmavo juostoje „Pistoletas Ringo“, o vėliau ir jo tęsinyje „Ringo sugrįžimas“. Iki 1971 m. ji vaidino dar keliuose šio žanro filmuose.
1972 m., ištekėjusi už italų režisieriaus ir prodiuserio Luciano Ercoli, Nieves persikėlė į Italiją ir ėmė dažnai filmuotis jo kuriamose giallo ar veiksmo filmuose, dažniausiai gaudama vienus pagrindinių vaidmenų.
8 dešimtmečio pabaigoje Nieves nusifilmavo keliuose erotiniuose filmuose („Emanuelė ir Lolita“ (1976) ir „Emanuelė ir paskutinieji kanibalai“ (1977)). Pati Nieves tvirtina, kad tuo laikotarpiu tiesiog neturėjo pasiūlymų kitokiems vaidmenims, o aktorystė buvo tapusi pragyvenimo šaltiniu.[2]
9 dešimtmečio pradžioje Nieves, kaip aktorės, paklausa visiškai sumenko. 1983 m. ji pamėgino grįžti į Ispanijos kiną, tačiau drama „El fascista, doña Pura y el follón de la escultura“ nebuvo tokia sėkminga kaip tikėtasi, kas paspartino aktorės karjeros pabaigą. 1989 m. ji epizodiškai nusifilmavo dar 2 juostose ir galutinai paliko kiną.
Geriausiu savo filmų ji vadina 1966 m. vesterną „La resa dei conti“.[3]
Baigusi karjerą, Nieves su vyru persikėlė į Ispaniją. L. Erocli mirė 2015 m. kovą.[4]
Dalinė filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pistoletas Ringo (Doloresa) (1965)
- Ringo sugrįžimas (Rosita) (1965)
- Suvesti sąskaitas (našlė) (1966)
- Jaunieji žudikai (Livija) (1969)
- Le paria (Silvija) (1969)
- Neįtartinos moters uždraustos nuotraukos (Dominyka) (1970)
- Mirtis avi aukštakulniais (1971)
- Mirtis ateina vidurnaktį (Valentina) (1972)
- Visos tamsos spalvos (Barbara) (1972)
- Seksualinio maniako išpažintis policijos viršininkui (Lili) (1972)
- Mirtis vaikšto su lazda (1973)
- Paveldimas bruožas (Ines) (1975)
- Emanuelė ir Lolita (Emanuelė) (1976)
- Juodas aksomas (1976)
- Emanuelė ir paskutinieji kanibalai (Megė) (1977)
- Alkana žmona ir karštas meilužis (Ana Marija) (1980)
