Netesybos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Netesybosįstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (LR CK 6.71 str.); civilinė-teisinė sankcija.

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiausiai naudojamos prievoliniuose santykiuose tarp juridinių asmenų, rečiau – prievoliniuose santykiuose tarp fizinių bei juridinių asmenų ir tarp fizinių asmenų, pavyzdžiui: gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose, atsiskaitant už komunalines paslaugas, suteikiant paskolas fiziniams asmenims.

Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netesybų paskirtis – skatinti skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę, nes netesybos yra laikomos papildoma prievole prie pagrindinės, o tai reiškia, kad net sumokėjęs netesybas skolininkas neatleidžiamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, išskyrus įstatymu ar sutartimi numatytus atvejus.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netesybų apibrėžimas nurodo jų atsiradimo teisinį pagrindą. Pagal šį požymį, jas galima suskirstyti į 3 grupes:

Įstatymo nustatytos netesybos (įstatyminės) atsiranda pagal įstatymą arba poįstatyminį aktą. Tokiame teisės akte nurodoma už kokius teisės pažeidimus šios netesybos taikomos, jų dydis, išieškojimo tvarka. Reikalavimai dėl įstatyminių netesybų paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, ir prievolės šalys savo susitarimu negali nustatyti kitaip, jeigu teisės aktas šalims tokios teisės nesuteikia.

Sutarties nustatytos netesybos (sutartinės) atsiranda pagal sutartį, sudarytą šalių susitarimu. Sutartyje nurodomas šių netesybų dydis, už kokius teisės pažeidimus jos taikomos ir kokia jų išieškojimo tvarka. Dėl sutartinių netesybų šalys turi susitarti raštu,- nepaisant to, kokia forma (žodžiu, raštu, notarine forma) susitarta dėl pagrindinės prievolės.

Teismo nustatytos netesybos atsiranda teismui priėmus sprendimą dėl tokios sankcijos prievolę pažeidusiam kreditoriui taikymo. Jų dydis ir išieškojimo tvarka nustatoma teismo sprendimu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]