Pereiti prie turinio

Nerutina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nerutina – pirmasis Lietuvoje fotofilmas.[1] Filmo trukmė – 15 minučių. Jam sukurti buvo padaryta apie 80 000 fotokadrų. Filmo režisierė – Jūratė Samulionytė.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis filmo personažas – pusamžis biuro darbuotojas Henrikas (akt. Saulius Čėpla). Jo darbas – tai nesibaigianti rutina, besikartojantys veiksmai, mechaninių įrengimų ritmas. Jis vienišius, gyvenantis slaptame ir spalvingame savo daiktų pasaulyje. Daiktai nori padėti savo šeimininkui. Jie bando išlaisvinti Henriką nuo paties savęs kalėjimo, įsitikinimų, rutinos. Daiktai privilioja šeimininką iki keistai ilgos juostos, kuri, vingiuodama gatvėmis, kiemais ir keisčiausiomis erdvėmis, atveda Henriką iki šviesaus džiaugsmo, išsilaisvinimo, laimės būti savimi. Nerutinos.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmo komanda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kino žmonių vertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Režisierius Audrius Stonys: „Jis malonus akiai tiek spalviškai, tiek kompoziciškai. Autoriai labai gražiai žaidžia su vaizdu. Filmas suteikia laisvės kiekvieno žiūrovo improvizacijai ir palieka daug klaustukų.“[1]
  • Kino kritikė Živilė Pipinytė (po Miuncheno Getės instituto surengto jaunimo trumpametražių filmų konkurso 2007 m.): „Nerutina“ buvo akivaizdžiai stipriausias iš visų lietuvių debiutantų filmų, tikrai vykęs jaunų kūrėjų darbas.“[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]