Nauru geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nauru palydovinė nuotrauka
Anabaro įlankos pakrantė
Buados lagūna
Koraliniai kalkakmeniai salos centre

Nauru geografija – Nauru valstybės gamtinių sąlygų aprašymas.

Padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nauru – maža, plokščia koralinė sala pietų Ramiajame vandenyne, Okeanijoje, Mikronezijoje, į pietus nuo Maršalo salų, 53 km į pietus nuo pusiaujo. Nauru yra viena iš trijų fosfatinių Okeanijoje – kitos dvi Banaba Kiribatyje ir Makatea Prancūzijos Polinezijoje.

Salos plotas – 21 km², kranto linijos ilgis – 30 km.[1] Sala ovali, 6 km ilgio ir 4 km pločio. Koralų rifai, nutolę nuo kranto 150–300 m. Tarp rifų padaryti kanalai leidžia įplaukti nedideliems laivams.[2] Pakrantėse yra lagūnų, rytuose įsiterpia nedidelė Anibaro įlanka.

Paviršius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sala vulkaninės ir koralinės kilmės. Jos pagrindą sudaro bazaltas – užgęsusio ugnikalnio kraterio liekanos, kurį dengia koralinės uolienos.

Paviršius plokščias, uolėtas, vidutiniškai 30 m aukščio (vadinamasis Topsaidas). Aukščiausia vieta – Komand Ridžas (70 m).[1] Pakrantėje – siaura (plotis 100–300 m) pakrantės žemuma, smėlėti paplūdimiai, vietomis yra skardžių. Salos pietinėje dalyje – Mokos urvai. Nauru viduryje – fosfatų (nauruito) telkiniai.[2]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nauru klimatas jūrinis ekvatorinis. Drėgnasis metų laikas tęsiasi nuo lapkričio iki vasario, kovą–spalį vyrauja šiaurės rytų krypties vėjai. Pasitaiko sausrų. Vidutinė metinė temperatūra +28 °C. Per metus iškrinta 2100 mm kritulių. Būna taifūnų.[2]

Hidrografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nauru upių nėra. Tėra nedidelis požeminis ežeras Mokos šulinys ir Buados lagūninis ežeras salos pietvakariuose (pasipildo krituliais, vandens paviršius yra 5 m aukščiau nei vandenyne).[2] Geriamojo vandens telkinių nėra – jis įvežamas.

Gyvoji gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškų šalyje nėra.[3] Gamta skurdi: siaurame pakrantės ruože auga kokosinės palmės, pandanai, fikusai, lauramedžiai.[2] Didžioji dalis salos teritorijos nuniokota kasant fosfatus ir klintis.

Nauru užfiksuotos 56 vietinės ir 125 įvežtinės augalų bei gyvūnų rūšys. Rastos 8 roplių ir 36 paukščių rūšys. Bioįvairovė skurdi, geresnė tik koralinių rifų būklė.[4] Yra endeminė paukščių rūšis – naurinė nendrinukė (Acrocephalus rehsei).[5] Saugomų teritorijų nėra.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Nauru, The World Factbook, CIA.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Nauru: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  3. Forest area (% of land area) – Nauru, The World Bank
  4. [https://www.cbd.int/countries/profile/?country=nr Nauru – Main Details], Convention on Biological Diversity
  5. „Eastern Micronesia tropical moist forests“. Terrestrial Ecoregions. World Wildlife Fund.
  6. Nauru Island, Nauru Protected Areas Map, World Database on Protected Areas


Commons-logo.svg