Pereiti prie turinio

Nauriečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nauriečiai
Nauriečių jaunuoliai (1914 m.)
Nauriečių jaunuoliai (1914 m.)
Gyventojų skaičius ~10–15 000
Populiacija šalyse Nauru vėliava Nauru
Australijos vėliava Australija
Fidžio vėliava Fidžis
Kalba (-os) nauriečių, anglų
Vėliava
Religijos krikščionybė (protestantų bažnyčia, katalikybė)
Giminingos etninės grupės gilbertiečiai, maršaliečiai, kiti mikroneziečiai
Vikiteka: Nauriečiai

Nauriečiai arba naurai (dei naoero)[1][2] – Okeanijos tauta, susidariusi Nauru saloje Mikronezijoje. Taip pat gyvena Australijoje, Fidžyje. Populiacija apie 10–15 000 žmonių. Vartoja nauriečių kalbą, taip pat kalba angliškai, Nauru anglų pidžinu. Tikintieji – krikščionys protestantai, yra katalikų (apie trečdalis).

Nauriečiai – mišrios kilmės tauta. Jų etnogenezėje greičiausiai dalyvavo ir melaneziečiai, ir polineziečiai, ir mikroneziečiai, palikę pėdsakų nauriečių kultūroje, tačiau nei kada sala apgyvendinta (prieš 5000 ar 3000 metų),[3][4] nei kokiu būdu skirtingos tautos sumišo (ar pačioje Nauru saloje, ar dar prieš tai), neaišku. Šiuolaikinė nauriečių tauta susidarė XIX a. pabaigoje sumišus Nauru salos čiabuviams ir Kiribačio gyventojams.[5] 1920 m. smarkiai nukentėjo nuo gripo epidemijos. XX a. antroje pusėje – daug nauriečių turėjo viršsvorį ir kentėjo nuo diabeto.

Iki XX a. pradžios būta 12 matrilinijinių giminių (deibojai, eamvidamitai, eamvidarai, eamvitai, eamgumai, eanai, emėjai, eorarai, iruciai, iruvai, iviai ir ranibokai;[6] jas dabar žymi dvylikos spindulių žvaigždė Nauru vėliavoje). Iruvai buvo XIX a. atėjūnai iš Kiribačio, o ivių ir irucių giminių linijos nunyko japonų okupacijos metu. Nauriečių visuomenėje vyravo luominė hierarchija (išsiskyrė vyresniųjų ir jaunesniųjų giminės narių, vergų grupės). Vyresnieji (temonibai) – senoliai, kaip tikėta, turėję maginių galių; jaunesnieji (amenagamiai) – didžioji dalis populiacijos; ir vergai (icijai) – paprastai tokiais tapę kaip karo grobis.

Tradiciškai vertėsi žemdirbyste (kokospalmės, pandanai, bananai), žvejyba (Anabaro ir Buados lagūnose veisė pienžuves).[7] XX a. antroje pusėje daug perėjo dirbti į fosfatų gavybos pramonę. Dabar gyvena mažosiomis šeimomis, europietiško tipo būstuose.[8]


  1. Vaughan Rapatahana, Pauline Bunce, English Language as Hydra– Its Impacts on Non-English Language Cultures. Multilingual Matters, 2012.
  2. First Sitting of the Fourteenth Meeting September 29th, 2004 Archyvuota kopija 2022-07-04 iš Wayback Machine projekto., naurugov.nr
  3. Ethnografie // Nauru: Eine Informationsseite der Deutsch-Nauruischen-Gesellschaft Archyvuota kopija 2008-05-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Беликов В. И. Происхождение и миграции полинезийцев (по лингвистическим данным) // Пути развития Австралии и Океании: история, экономика, этнография : Сб. – М.: Наука, 1981. – С. 243–254.
  5. Imantas Melianas. Nauriečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  6. История Науру
  7. Южнотихоокеанский секретариат – Науруанский план развития аквакультур.
  8. Науру,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.