Naugarduko skveras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Naugarduko skveras – aikštė Vilniuje, ribojama Pylimo, Naugarduko ir Vingrių gatvių. Įtraukta į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 10366.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malkų turgus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus Malkų turgus Pirmojo pasaulinio karo metais, apie 1916-1917 m.
Vienas iš specialių vokiečių policininkų, prižiūrėjusių tvarką Vilniaus turguose kaizerinės okupacijos metais, Malkų turguje, apie 1916 - 1917 m.

Skvero vietoje XVIII a.-XIX a. pradžioje buvusioje aikštėje prie stulpo buvo baudžiami nusikaltėliai. XIX a.-XX a. pirmojoje pusėje šioje vietoje buvo malkų turgavietė. 1899 m. aikštė ir Naugarduko gatvė nuo malkų turgaus iki Aleksandrovskajos alėjos (dabartinė Algirdo gatvė) buvo išgrįstos akmenimis. Iki 1904 m. turguje vykdavo prekyba arkliais, tačiau dėl prekiautojų susigrūdimo ir padažnėjusios arklių vagystės Miesto dūma priėmė nutarimą prekybą arkliais perkelti į Šnipiškių aikštę prie Kalvarijų gatvės. Pagal 1898 m. patvirtintą arklių mugių tvarkaraštį, jos vykdavo du kartus per metus: kovo 3-9 ir rugsėjo 3-9 dienomis. 1905 m. spalio 21 d. aikštėje įvyko protesto mitingas prieš caro valdžią. Per susirėmimą su policija ir kariuomene žuvo 7 žmonės, keliasdešimt buvo sužeista.[1][2]

1907 m. Miesto dūma pradėjo svarstyti klausimą apie žuvų ir kitų maisto produktų akmeninių prekystalių įrengimą malkų turguje. 1908 m. inžinierius Kazimieras Dobošinskis už sutartą 2380 rublių sumą pastatė žuvų prekybos paviljoną.[1]

Po Antrojo pasaulinio karo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu skvere veikė požeminiai tualetai.[3] 1968 m. buvo pastatytas architektės Nijolės Vaičiūnienės 1961 m. suprojektuotas stiklinis paviljonas, skirtas prekybai gėlėmis. Paviljone įsikūrė firminė Kaišiadorių medelyno parduotuvė. Pagal projektą paviljoną sudarė aštuoniolika stogą laikančių kolonų bei 34 stiklinės sienos, buvo nedengtas vidinis kiemelis.[4][5] Vėliau paviljonas buvo privatizuotas, jame vienas po kito buvo įsikūrusi picerija, naktinis klubas ir baras.[3][5] 20092014 m. paviljonas buvo apleistas, nuo 2014 m. pastate vėl įkurtas baras.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Senojo Vilniaus malkų turgaus aikštė“. gidas.mb.vu.lt. 2009-12-11. Nuoroda tikrinta 2014-10-25. 
  2. „Aikštė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-10-25. 
  3. 3,0 3,1 Mareckaitė, Gražina (2012-10). „Ar humanizuota erdvė praris sakralias Vilniaus erdves?“. Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Nuoroda tikrinta 2014-10-25. 
  4. „Ten, kur buvo „Malkų turgus““. Vakarinės naujienos (126 (3179)) (1968-05-31). 
  5. 5,0 5,1 5,2 Pakalkienė, Rasa (2014-08-23). „Menininkas apleistą pastatą verčia kultūros oaze“.