Naručio nacionalinis parkas

Naručio nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Medilo ežeras
Vieta:	Minsko sritis, Baltarusija
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Medilas
Naručio nacionalinis parkas
Koordinatės:	54°51′0″ š. pl. 26°44′0″ r. ilg. / 54.85000°š. pl. 26.73333°r. ilg. / 54.85000; 26.73333
Plotas:	973 km²
Įkurtas:	1999 m.

Naručio nacionalinis parkas (bltr. Нарачанскі нацыянальны парк) – saugoma teritorija Gudijoje, daugiausia Minsko srities šiaurės vakaruose (Medilo rajone). Nedidelės dalys yra Vileikos ir Smurgainių rajonuose. Įsteigtas 1999 m. ir apima 97,3 tūkst. ha plotą.^[1]

Parke saugomas ežeringas kraštovaizdis su mažai žmogaus paliesta gamta. Ežerai, kurių yra ~40, užima 17 % parko ploto. Čia yra trys ežerynai – Naručio, Balduko ir Medilo. Parke telkšo didžiausias šalyje Naručio ežeras (79,6 km²), vaizdingi Balduko, Medilo, Mėstro, Batoryno, Svierių ežerai.

Ežerus supa miškai – mišrieji, pramaišiui su eglynais. Didžiausi miškų masyvai driekiasi pietvakariniuose Švenčionių aukštumos atragiuose ir Naručio–Medilo aukštumoje. Seniau čia plytėjo nemažai žemapelkių, tarpinių pelkių, lankų, bet daugelis jų buvo nusausintos. Naručio nacionaliniame parke randama per 900 aukštesniųjų augalų rūšių, iš kurių virš 30 – retos ir nykstančios.

Švariais vandenimis pasižymintys, gilūs ežerai yra gausūs žuvų. Juose sugaunamos 32 rūšių žuvys – sykai, upėtakiai, rainės, meknės, seliavos, dyglės, šlyžiai, lydekos, aukšlės, raudės, ešeriai ir kt. Taip pat parke sutinkama 10 varliagyvių, 5 roplių rūšys (angys ir kt.), 179 perinčios ir 40 praskrendančių paukščių rūšių (pvz., jerubės, lututės, riešutinės, žvyrės, didžiosios kuolingos, plėšriosios medšarkės, juodakakliai narai, didieji baubliai, klykuolės, dančiasnapiai, pilkosios gervės, ereliai žuvininkai, juodieji gandrai, apuokai), 49 žinduolių rūšys.

Parko teritorijoje yra keletas architektūros paminklų – Šv. Škaplierinės Dievo Motinos bažnyčia Medile (1754 m.), Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia Naročiuje (1901 m.), Šv. Mykolo bažnyčia Svieriuose (1908 m.), Svierių medinė cerkvė, XVIII a. karmelitų vienuolynas Užusvieriuose, XIX a. Konstantinavo bažnyčia, Kryvičų Šv. Dievo Motinos bažnyčia, Naročiaus kurorto dvaro kompleksas su parkais, Svierių, Konstantinavo, Kamarovo, Alšiavos ir kt. kaimai. Parko teritorijoje rasta mezolito laikotarpio stovyklaviečių, senovės baltų ir slavų pilkapių, piliakalnių.